- Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori.
„Pažadas yra suprantamas tos pusės taip, kaip ji nori suprasti. Mano pažadas yra parengti įstatymo projektą, kuris atliepia išskirtines aplinkybes, kurios yra susiformavusios finansų sektoriuje“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Tuo metu (2023 metų pavasarį – BNS) įstatymas buvo parengtas kaip galiosiantis dvejus metus, visgi, jei matau, kad situacija yra išskirtinė, išliekanti netipinė dar bent vienerius metus, įvertinus poreikius gynybos finansavimui yra teikiamas pasiūlymas pratęsti reguliavimą“, – pabrėžė G. Skaistė.
Anot ministrės, jei bus sutarta dėl pelno mokesčio didinimo, jo įplaukos gynybos finansavimą papildys tik 2026 metais, tuo metu bankų įnašas yra geras būdas gauti papildomų lėšų jau 2025 metais.
„Man atrodo, kad šis sprendimas, reaguojant į vis dar besitęsiančias išskirtines aplinkybes finansų sektoriuje, yra geras būdas finansuoti gynybą tol, kol neturime dar pagrindinių pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pajamų, kurios ateis pagrinde 2026-aisiais“, – sakė G. Skaistė.
Ministrė ketvirtadienį Seime teigė, jog išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus – Europos Centrinis Bankas (ECB) tik birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas, o tai reiškia, kad jos stabilizuosis tik 2025 metų antroje pusėje ir tik tuomet bankų pelnas iš grynųjų palūkanų pajamų mažės.
Ji ne kartą pabrėžė, kad rekordinių pelnų bankai sulaukė dėl ECB monetarinės politikos – aukštų palūkanų normų.
Pernai spalį finansų ministrė sakė, jog laikinasis bankų solidarumo mokestis dėl savo konstrukcijos ateityje negalėtų būti pratęstas, nes po 2024-ųjų nebeliktų bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas įnašas.
Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.
Be to, E. Čipkutė kartoja, kad bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus labiau nei kitos įmonės. Jos teigimu, grynosios palūkanų pajamos, pagal kurias skaičiuojamas įnašas, šiemet jau mažėja, jos turėtų mažėti ir kitais metais.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu.
Anot finansų ministrės, Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų įmanoma surinkti 50–70 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?5
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...