- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitų metų biudžete numatoma sparčiau didinti pensijas, lėšas socialinei apsaugai bei viešojo sektoriaus darbuotojų algas, o lėšų tam bus gauta iš numatomo ekonomikos augimo, teigia finansų ministrė.
„Augimas (biudžeto išlaidų – BNS) turbūt bus matomas daugelyje sričių dėl ekonomikos augimo, tačiau tokie išskirtiniai ir daugiau dėmesio sulaukę dalykai yra pensijų augimas, vienišų asmenų pensijos įvedimas, lėšos socialiniai apsaugai, taip pat spartesnis nei ekonomikos augimas šiek tiek darbo užmokesčio didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė.
„Bus didinamas ir bazinis dydis, ir minimalieji koeficientai, taip pat atlyginimai mokytojams ir medikams“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, papildomo dėmesio ir toliau reikalauja ekstremali situacija ir jos valdymas.
„Pandemijos situacija turbūt dalinai tęsis dar kitais metais, vakcinavimo procesai, testavimas. Taip pat ekstremali situacija, susijusi su migrantais, – tai yra ir sienos statyba, ir pačių migrantų išlaikymas – kitais metais tai taip pat turėtų atsispindėti biudžete“, – tvirtino G. Skaistė.
Jos teigimu, būtent dėl besitęsiančių ekstremalių situacijų kitąmet viešųjų finansų deficitas bus didesnis nei anksčiau planuoti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – jis gali siekti 4,2 procento.
„Planas pirminis buvo tiesiog apsistoti su 3,5 proc. deficitu, ties tomis išlaidomis, kurios yra natūralios ir kiekvienais metais būna biudžete. Tai darbo užmokesčio augimas, pensijos, kiti panašūs dalykai. Tuo tarpu perviršis, kurį planuojame – apie 4,2 proc., yra susijęs su grynai ekstremaliųjų situacijų suvaldymu, kas yra vienkartiniai dalykai, nėra tęstiniai ir ilgalaikiai įsipareigojimai“, – aiškino ministrė.
Pasak jos, 2022 metais vis dar galios europinė išimtis dėl fiskalinės drausmės taisyklių, todėl pareigos greitai ir sparčiai uždaryti per pandemiją išaugusį deficitą nėra.
„Esame susidarę tokį palaipsnį išėjimo iš krizės planą ir tą deficitą tikrai mažinsime ne per vienerius metus. (...) Todėl tokio spaudimo kitąmet sutilpti būtinai į tuos 3,5 proc. nėra didelės prasmės“, – sakė G. Skaistė.
Ji pakartojo, kad esminių mokesčių pasikeitimų kitų metų biudžete nebus, todėl papildomas išlaidas ketinama finansuoti iš ekonomikos augimo.
G. Skaistė pranešė, kad penktadienį Finansų ministerija paskelbs atnaujintas ekonomines prognozes – pagal jas numatomas spartus vidutinio darbo užmokesčio ir investicijų augimas.
„Tiesiog dabar yra pakankamai palanki situacija didinti tuos taškus, apie kuriuos kalbėjau“, – teigė G. Skaistė.
Ji pakartojo, kad Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės rezultatai paaiškės spalio pradžioje, įstatymų pakeitimus tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje, tačiau dauguma jų galėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio.
Vyriausybei kitų metų biudžeto projektas paprastai yra pateikiamas ir svarstomas spalio pradžioje, to paties mėnesio viduryje jis turi būti pateiktas Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas30
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...