- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tuo tarpu, pasak jos, bazinis Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) finansavimas išliks nepakitęs.
„2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų. Šiais metais bazinis KPPP finansavimas išlieka nekintantis“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Mažėja finansavimas dėl mažesnio solidarumo įnašų lėšų, kadangi praėjusiais metais buvo numatomas didesnės pajamos iš solidarumo įnašo karinio mobilumo projektams. 2025 m. dėl paties mokesčio struktūros mažėja solidarumo įnašo pajamos, projektuojamos į mūsų biudžetą“, – pridūrė ji.
Ministrė taip pat paminėjo sumažėjusias kitų metų biudžeto lėšas Utenos keliui, argumentuojant tuo, kad didesnė lėšų dalis atkeliaus iš ES struktūrinių fondų.
„Tuo tarpu pakeitus Utenos kelio finansavimo struktūrą siūloma Utenos keliui iš KPPP numatyti 20 mln. eurų, bet yra padidintas ir šio kelio finansavimo intensyvumas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų – iki 85 proc., todėl nacionalinio prisidėjimo lėšos yra mažesnės reikalingos“, – sakė G. Skaistė.
2025 m biudžeto projekte nurodoma, kad finansavimas keliams turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2024 m. –882 mln. eurų.
Siūlo steigti kelių finansavimui skirtą fondą
Finansų ministrė pasiūlė kelių finansavimo fondo idėją, kuri veiktų analogiškai kaip gynybos fondas. Pasak jos, kelių finansavimo fondas leistų pritraukti papildomų lėšų į valstybės biudžetą, skirtų būtent keliams.
„Labai geras pavyzdys norint struktūriškai padidinti kelių finansavimą yra gynybos fondas. Jeigu mes sugebėjome susitarti dėl valstybės gynybos poreikių finansavimo padidinant papildomas valstybės biudžeto pajamas, tą patį galima padaryti ir su kelių finansavimu. Jei bus priimti sprendimai didinantys valstybės biudžeto pajamos atitinkamoje srityje, matyt, galima susitarti ir dėl papildomų pajamų nukreipimo kelių finansavimui“, – siūlė ji.
„Kelių finansavimas yra labiau subsidinio pobūdžio priemonė. Tai reiškia, kad išlaidos yra padaromos, bet grąžos tiesioginės jos negeneruoja. Todėl kelių finansavimui turėtų būti kitokio pobūdžio fondas – tokio, kokį turi gynyba“, – paaiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas51
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...