- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tobulinant draudimo sutarčių saugumo įnašo idėją buvo atsižvelgta į Prezidentūros siūlymą – atidėti būsto sutarčių apmokestinimą 5 metams. Ji taip pat priminė, kad įvedus įnašą įtakos nebūtų gyvybės draudimo ar fizinių asmenų civilinės atsakomybės sutartims.
„Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Kai kuriems politikams teigiant, kad gynybos ir kitus poreikius galima padengti iš biudžeto augimo, finansų ministrė vertina, jog augimas „pats per save nesukurs“ proveržio. Ji pabrėžė, kad didžioji dalis naujų biudžeto pajamų yra paskirstomos pagal indeksuojamas sritis.
„Daugelį politikų, ypač naujų, įtakoja pastarojo meto biudžeto pajamos, smarkiai susijusios su infliaciniais procesais. Normaliais laikais biudžeto pajamos auga apie 5 proc. Tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų užprogramuota automatiškai išleisti, nes jos užkoduotos priemonėse su indeksavimu. Pavyzdžiui – pensijų didinimui“, – komentavo ministrė.
„Tad didžioji dalis augimo padalinta dar prieš pradedant formuoti biudžetą“, – tvirtino ji.
Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad šiuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas diskutuojamas su socialiniais partneriais ir politikais. Jos vertinimu, galutinis sprendimas dėl priemonės bus priimtas iki 2024 m. galo, o apmokestinimui pritarus – jis būtų taikomas nuo 2025 m. vidurio.
Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą.
„Esame atviri diskusijoms su visais. Reikia nepamiršti, kad lapkričio viduryje rinksis naujas Seimas, tai daug kas priklausys nuo to, kokia nauja koalicija susiformuos, koks bus jų požiūris. Ir, matyt, sprendimai gali būti priimti iki metų pabaigos“, – kalbėjo ministrė.
„Pasiūlymas yra, kad priemonė įsigaliotų nuo ateinančių metų vidurio. Tai laiko priimti sprendimui yra“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įmonių, kurioms inicijuotas likvidavimas, savininkams – prastos žinios iš Vyriausybės6
Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. ...
-
Darbuotojus atleidžianti skrydžių įgulos įdarbinimo agentūra: susidurta su teisiniais sunkumais1
Likviduojama skrydžių įgulos įdarbinimo agentūra „PAS Aviation International (Baltic)“ atleidžia beveik visus, 19 iš 20 darbuotojų, nurodo Užimtumo tarnyba. ...
-
Kauno valdžia ieško baseino Nemuno saloje koncesininko18
Kauno valdžia ieško įmonės, kuri 15 metų už maždaug 24,5 mln. eurų (be PVM) valdytų sveikatinimo ir laisvalaikio centrą su baseinais Nemuno saloje, šalia „Žalgirio“ arenos. ...
-
Ekonomistai: trečiojo 2024 m. ketvirčio BVP augimą nulėmė geras kelių sektorių atsigavimas3
Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa...
-
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldai perdavė du butus, namą2
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldybei perdavė du butus ir namą, kuriuose anksčiau buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos. ...
-
Vyriausybė – prieš idėją didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“1
Ministrų kabinetas nepritaria Seime svarstomam siūlymui didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“. ...
-
Prekybos tinklai pastebi per metus itin išaugusį susidomėjimą Helovinu
Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai. ...
-
Estija, Latvija ir Lietuva sutarė įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimą10
Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes. ...
-
Prašo grąžinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui: tai palies kiekvieną lietuvį7
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ketvirtadienį maitinimo sektoriaus surengtas protestas yra žinutė būsimai valdžiai. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėt...
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą1
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...