Jau gerą dešimtmetį darbo rinkoje verda arši konkurencija viliojant kvalifikuotus IT specialistus. Darbdaviai varžosi komunikuodami papildomų naudų darbuotojams paketus: nuotolinio darbo galimybė, puikiai įrengti poilsio kambariai, ergonomiškos darbo vietos, sveikatos draudimas, visada užkandžiais pripildytas šaldytuvas, gėrimų automatai – viskas produktyviam darbui ir turiningam poilsiui. Tačiau darbų apimtys, intensyvumas ir griežti atlikimo terminai nepalieka galimybės po keletą valandų išsitiesti ir pailsinti akis.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, IT sektoriaus darbuotojai itin aktyviai naudojasi įvairiomis sveikatos draudimo kompensuojamomis paslaugomis, o dažniausiai patiriamų sveikatos sutrikimų sąrašas išlieka nepakitęs.

„Dažniausių IT sektoriaus darbuotojų sveikatos problemų tendencija išlieka ta pati jau daugelį metų. Tai pirmiausia nugaros raumenų bei stuburo problemos, taip pat džiūstančios, ašarojančios akys, prastėjantis regėjimas. Taip pat ryškėja specifinių sveikatos sutrikimų, tokių kaip riešo kanalo sindromas, aktualumas specifiniai galvos skausmai“, - vardija BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

„IT specialistai praleidžia prie kompiuterio didžiąją dalį savo dienos, kartais net iki keliolikos valandų. Dažnai sėdi susikūprinę, ant brangios bet nepatogios kėdės, prie netinkamo aukščio stalo, trūkstant natūralaus apšvietimo žiūrėdami į ekranus, nesilaiko reikalingo fizinio aktyvumo režimo. Ilgainiui tai neišvengiamai atsiliepia sveikatai“, - sako specialistas.

BTA duomenimis 2016 m. sveikatos draudimo rinka augo 21,7 proc. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius fiksuotas 14,5 proc. augimas. Prognozuojama, kad bendras metinis augimas pasieks iki 16 proc.

„Dažniausiai sveikatos draudimu domisi finansų, IT, pramonės įmonės. Jose sveikatos draudimas vis dažniau vertinamas ne kaip išskirtinis privalumas, ar darbuotojų motyvavimo priemonė,  bet kaip norma ir būtinybė. Taip pat pastebimas augantis susidomėjimas iš mažų IT įmonių, kuriose dirba 5–15 darbuotojų. Šių sričių specialistus lengviau nustebinti pasakius, kad sveikatos draudimas į atlygio paketą neįtrauktas, nei konstatavus, kad darbuotojas galės darbdavio sąskaita pasirūpinti savo sveikata“, - sako R. Grizickas.

Tendencija, kad mažos įmonės vis dažniau nori pasirūpinti darbuotojų sveikata, rodo ne tik IT specialistų trūkumą, augančius pačių darbuotojų lūkesčius, aršią konkurenciją dėl specialistų, bet ir augantį darbdavių atsakingumą ir suvokimą, kad didžiausia vertybė įmonei sveikas ar sveikata operatyviai galintis pasirūpinti darbuotojas.

„Eurostato duomenimis, Lietuvoje per metus sveikatos reikmėms vienas gyventojas išleidžia vidutiniškai 772 eurus. Pagal šią sumą lenkiame kaimynus latvius ir lenkus, taip pat rumunus, bulgarus ar kroatus, tačiau neprilygstame nei Vakarų Europos šalių vidurkiui, nei kaimyninei Estijai. Būtent todėl sveikatos draudimas Lietuvos darbo rinkoje prigijo kaip svarbi atlygio paketo dalis, nes sakyti, jog sergame mažiau, negalime, tačiau lėšos, kurias galime skirti ne tik tiesioginiam gydymuisi, bet ir diagnostikai ar profilaktikai yra mažesnės“, - teigia R. Grizickas.