Europos vadovams svarstant, kaip spręsti krizę Graikijoje, Senajame žemyne auga nerimas dėl Europos Sąjungos (ES) dezintegracijos, kurią dar gali paskatinti nesutarimai dėl pabėgėlių iš Afrikos pasidalijimo ir santykių su Rusija.Lietuvos politologai teigia, kad sprendimus dėl Graikijos ateities euro zonoje lems tiek geopolitiniai išskaičiavimai, tiek atskirų šalių politikų noras įtikti savo rinkėjams.

„Matome sudėtingą daugialypį politinį procesą, kai siekiama atsižvelgti tiek į tai, kokį signalą Graikijos pavyzdys gali siųsti kitų šalių politikams ir gyventojams, tiek į savo šalies rinkėjų nuotaikas, taip pat įvertinti ekonomines galimų skirtingų scenarijų pasekmes ir geopolitines pasekmes“, – BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak profesoriaus, jei dauguma euro zonos šalių lyderių neatsisakys reikalavimų Graikijai, „gali būti, kad spaudimas išstoti iš euro zonos sustiprės ir taps sunkiai suvaldomu“.
R.Vilpišausko teigimu, krizė Graikijoje yra vienas iš pastaruoju metu ES „matomos stiprėjančios fragmentacijos“ ženklų, tačiau istorija rodo, kad valstybės narės yra pajėgios susitarti.

„Matome stiprėjančią fragmentaciją ES, ir Graikijos atvejis galbūt šiuo metu yra ryškiausias, bet toli gražu ne vienintelis tokios fragmentacijos, smarkiai išsiskiriančių pozicijų pavyzdys. Kartu reikėtų nepamiršti, jog pernai visos ES šalys sugebėjo pasiekti dėl ekonominių sankcijų (Rusijai), prasidėjus agresijai prieš Ukrainą. Tad yra ir ženklų, rodančių, kad esant reikalui visos ES valstybės gali susitarti“, – teigia R.Vilpišauskas.

Pastaruoju metu ES susitikimus temdė nesutarimai dėl Briuselio siūlomų pabėgėlių kvotų, įtampą netrukus gali pakurstyti britų bandymai persiderėti sąlygas prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės narystės ES.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad būtent nuolaidžiavimas Graikijai - jo žodžiais, leidimas nesilaikyti susitarimų, kuriais grįsta ES - atvertų „Pandoros skrynią dezintegracijai“.

„Tada tarsi būtų žinia, kad ir kiti gali nesilaikyti taisyklių ir gali būti paskata panašaus plauko partijoms ateiti į valdžią kitose valstybėse. Daug kas norėtų Graikiją nubausti ir pasakyti, kad yra taisyklės, Europa jų laikosi“, – BNS sakė M.Jurkynas.

Pasak jo, dauguma europiečių supranta, kad alternatyvos ES nėra, o „Europos projektas per pastatuosius 50 metų sukūrė geriausia tai, ką galime turėti“, todėl kompromisai turėtų būti rasti.

Ekspertai teigia, kad įtemptose derybose dėl Graikijos ateities didelį vaidmenį lems visuomenės nuotaikos paskolas suteikusiose šalyse.

„Pastarosiomis dienomis matome, kad tų šalių vadovai taip pat akcentuoja demokratinį procesą ir kad ne tik Graikijoje, bet ir kitose 18 euro zonos šalių priimami sprendimai, remiantis galiojančiomis demokratinėmis politinio žaidimo taisyklėmis ir kitų euro zonos gyventojų balsas yra ne mažiau svarbus nei Graikijos“, – sakė R.Vilpišauskas.

Anot profesoriaus, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) poziciją gali iš dalies lemti Jungtinių Valstijų siekis išsaugoti Graikiją euro zonoje.

„JAV, mano manymu, stengiasi įtikinti tiek Vokietijos, tiek kitų euro zonos šalių lyderius, kad turi būti rastas būdas, kaip išsaugoti Graikiją euro zonoje“, – teigė jis.

ES pareigūnai antradienį perspėjo, kad Graikijai gali tekti pasitraukti iš euro zonos, jei Atėnai nepateiks reformų paketo, kuris tenkintų šalies tarptautinius skolintojus.

Prieš prasidedant viršūnių susitikimui, tarptautinė žiniasklaida pranešė, kad naujasis Graikijos finansų ministras į euro zonos posėdį atvyko be naujų raštiškų pasiūlymų.