- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausias gyventojų surašymas patvirtina – Lietuvoje seniai nėra trijų milijonų, praneša LNK žinios.
„Tokį pokytį nulėmė neigiama neto tarptautinė migracija. Tai reiškia, kad mūsų daugiau emigravo negu imigravo, ir neigiama natūrali gyventojų kaita, t. y. daugiau numirė negu gimė“, – pasakojo Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Per dešimtmetį išvyko beveik 120 tūkst. daugiau žmonių nei atvyko. Daugiausia – jauni ir darbingi vyrai.
„Dar mus gelbsti iš praeities atėjusios gausios vyresnio darbingo amžiaus kartos, kurios dar yra darbo rinkoje, bet jos išeis ir Lietuva tą pajaus ekonomiškai labai stipriai“, – sakė VDU profesorius Domantas Jasilionis.
Dėl vyrų emigracijos ir didesnio mirtingumo, stipriosios lyties atstovų šalyje 200 tūkst. mažiau nei moterų, tačiau yra vietovių, kur vyrų vis dar daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Pravieniškėse – beveik 80 proc. vyrų. Tačiau šioje vietoje statistiką iškreipia pataisos namai. Antroje vietoje – Šiaulių rajone esantys Romučiai. Mažiausiai vyrų – vos kas trečias – Kupiškio rajone, Šnipeliškio kaime.
Per dešimtmetį padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Per dešimtmetį moterų, kurios niekada nebuvo ištekėjusios, padaugėjo trimis procentais. Yra ir gerų žinių – šešiais procentais padaugėjo turinčių aukštąjį išsilavinimą. „Yra pozityviausi, sparčiausiai augantys gimstamumo rodikliai, pakankamai mažas, artimas Vakarų šalims, mirtingumas, maža emigracija, tai – demografinis Lietuvos potencialas“, – vardijo VDU profesorius.
Tačiau kita specialistė sako, kad turinčių aukštąjį išsilavinimą padaugėjo ne vien dėl to, kad daugiau studijuoti ėmė, o dėl emigracijos. Žmonės emigruoja ne tik į užsienį, bet ir Lietuvoje – iš kaimų važiuoja į miestus. O iš didmiesčių – į priemiesčius.
Iš miestų vienintelis Vilnius ūgtelėjo. Čia gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Keturiais procentais mažiau nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką labiausiai sumažėjo Panevėžys – neliko kas dešimto gyventojo. Daugiausia naujakurių sulaukė Klaipėdos rajonas.
Kraustynės, anot specialistų, tik didina atotrūkį tarp miesto ir kaimo. „Atokesnių vietovių gyventojai turi mažesnes galimybes, susijusias su išsilavinimu, sveikatos apsauga, darbo vietomis“, – teigė Socialinių mokslų centro atstovė Rūta Ubarevičienė.
Per dešimtmetį pasikeitė ir tai, į ką žmonės tiki. Trimis procentais sumažėjo Romos katalikų. Už tai atsirado naujų tikėjimų. Tarp jų – ir raganiai.
Šįkart gyventojų surašymą atliko penki darbuotojai vietoje septynių tūkstančių. Jie nevaikščiojo po namus, bet išanalizavo registrų duomenis. Naujoviškas surašymas kainavo milijoną tris šimtus tūkstančių eurų – beveik septynis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...