„Ne veltui aš sakau, kad tai nacionalinį saugumą užtikrinantis sektorius, nes įsivaizduokit, kas būtų, jeigu mes neduotume kelias dienas žmonėms maisto. Tai būtų didžiulė katastrofa. (...) Mes dažnai nepagalvojam, kokį kelią nueina produktas, kol jis atsidūrė ant prekystalio ar prekybos centrų lentynoje“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ aiškino žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

„Ta svarba leistų naudotis ir kitais įrankiais, tame tarpe įskaitant ir finansiniais įrankiais nacionaliniu lygiu, ir tiesiog tai būtų sektorius, kuris būtų pirmose gretose, prilygintas kaip ir gynyba, vidaus reikalai, saugumas. (...) Nebūtinai finansinė, gali būti ir kita pagalba, teisinis reguliavimas gali būti palankesnis, ar administracinės naštos mažinimas“, – pažymėjo jis.

Ministro teigimu, žemės ūkis šiandien susilaukia kaltinimų, kad gamina žemos pridėtinės vertės produkciją, o kad to neliktų, jis siūlo skatinti inovatyvių produktų gamybą. Pirmiausia, pabrėžia jis, Lietuvai reikėtų didelės, nacionalinės reikšmės grūdų perdirbimo gamyklos.

„Tikslas būtų skatinti perdirbimą ir jeigu norim proveržio, tai reikėtų mums kažkokios perdirbimo gamyklos, turiu omeny grūdus, nes tos žaliavos mes turime daugiausia. Kaip pavyzdžiui yra kooperatyvo „Pienas LT“, perdirbimas – tai yra puikus pavyzdys, nuostabus pasiteisinęs projektas, tai va kažką norėtų padaryti ir su grūdais“, – teigė jis.

Tikslas būtų skatinti perdirbimą ir jeigu norim proveržio, tai reikėtų mums kažkokios perdirbimo gamyklos, turiu omeny grūdus, nes tos žaliavos mes turime daugiausia.

Pasak jo, šioje gamykloje grūdai galėtų būti perdirbami į augalinių baltymų produktus bei vienkartinius puodelius. Visgi ministras konkrečių sprendimų siūlo dar palaukti, nes svarbu, kad gaminami produktai būtų reikalingi rinkoje.

„Va tokia kryptimi turėtume kurti kažkokį inovatyvų produktą, bet ne tik inovatyvų, bet tokį produktą, kurio poreikis būtų ir rinkoje. (...) Kalbėsime su kooperatyvais, kurie iš tikrųjų jau ir vysto šiek tiek, bet tas perdirbimas nėra labai didelis, jis labiau vietinės reikšmės, su žoliniais pašarais turim pavyzdžių, bet norėtųsi tokio didesnio proveržio, didesnio fabriko“, – sakė I. Hofmanas.

Politikas sutinka, kad iššūkių tikrai kils siekiant užtikrinti finansavimą tokio masto projektams, tačiau jis turi vilties, kad pavyks panaudoti ne tik Žemės ūkio ministerijai tenkančias lėšas, bet ir įtraukti visą Vyriausybę.

„Reikia pasižiūrėti, kokios yra galimybes, kokie yra finansai, Europos fondų lėšos, galbūt kalbėtis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. (...) Tai čia jau toks būtų strateginės objektas ir netgi visą Vyriausybę būtų galima įtraukti, taip pat ir verslą, ir žemdirbius, ir siekti proveržio“, – svarstė naujasis ministras.

ELTA primena, kad Gintauto Palucko Vyriausybė numato suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.

„Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą“, – rašoma dokumente.