„Jis nebeteikiamas, atsisakoma jį teikti dėl to, kad šitame įstatyme nėra prekybininkų ir tai nebūtų geras įstatymas, todėl yra lūkestis įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis iki galutinio produkto. Mūsų lūkestis, kad tas įstatymas nebūtų svarstomas Vyriausybėje ir mes planuojame jį kurti iš naujo, bet galbūt pasinaudosime tuo įdirbiu, kas jau buvo padaryta“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Anot jo, naujas įstatymo projektas galėtų būti parengtas per metus.

„Šiuo metu yra rengiamas veiksmų planas (...), bet mano lūkestis yra, kad per metus laiko mes jau turėtume to įstatymo projektą, bent jau kažkokį pagrindą. Laikyčiau, kad tai būtų geras rezultatas atsižvelgiant į tai, kad per 35 metus jo niekas nesukūrė, tai per metus laiko būtų tikrai geras rezultatas“, – sakė I. Hofmanas.

I. Hofmanas teigia, kad pieno įstatymo projekte taip pat bus numatyta erdvė, kur bus aptariama pieno rinkos kaina, tačiau ji, skirtingai nei būsimoje Maisto taryboje, bus labiau koncentruota į gyvulininkystės sektorių.

„Čia turbūt šiek tiek skirtingos kryptys, bet tuo pačiu ir susisiejančios. Čia bus išskirtinis dėmesys gyvulininkystės, pieno sektoriui, bet jis būtent ir spręs tas problemas, kurias turėtų spręsti ir Maisto taryba, bet Maisto taryba matys platesnį vaizdą, ten bus vertinami ir kiti produktai, kurie yra daugiausia vartojami“, – aiškino ministras.

Sprendimą nesvarstyti pieno įstatymo, atsižvelgusi į ministerijos poziciją, siūloma priimti Vyriausybei, o jos išvadą vertins Seimas – jo valdyba gruodį paprašė ministrų kabineto išvados.

Šiuo metu yra rengiamas veiksmų planas (...), bet mano lūkestis yra, kad per metus laiko mes jau turėtume to įstatymo projektą, bent jau kažkokį pagrindą.

ŽŪM parengtame Vyriausybės išvados projekte nurodoma, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami teisinio reguliavimo pasiūlymai.

Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 ir 2024 metais, tačiau nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų įstatymas nebuvo priimtas.

Žemės ūkio taryba bei ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai. 

Vadinamojo Pieno įstatymo pataisas ŽŪM 2023-ųjų pavasarį parengė po to, kai ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių prašydami teisingiau diferencijuoti pieno kainas.

Šiuo metu didžiausios pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 75 proc. lietuviško superkamo pieno.