Tyla dėl jėgainių jūroje

Seime svarstyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Tai itin svarbus dokumentas. Šiandien jau aišku, kad atominė elektrinė Lietuvoje greičiausiai nebus pastatyta. 

Vietoje jos jūroje galėtų būti statomi ne ką mažesnės galios vėjo jėgainių parkai. Tam yra netgi numatytos vietos.

Seime svarstant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją vėjo jėgainių statybos klausimas iškilo epizodiškai. Apie tai užsiminė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Net ir Seime daž­nai kal­ba­me apie vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bą Bal­ti­jos jū­ro­je. Tačiau nie­ko ne­ra­dau Nacionalinės energetinės nepriklausomybės stra­te­gi­jo­je“, - pastebėjo jis.

A.Butkevičius prisiminė 2016 m. diskusiją Sei­me, kur bu­vo daug pyk­čio, ginčytasi kas ga­lės at­lik­ti SPAV, PAV, ge­o­lo­gi­ją, ir vi­sus ki­tus prieš­pro­jek­ti­nius da­ly­kus dėl vėjo jėgainių jūroje.

„Mes ta­da Vy­riau­sy­bė­je ty­liai pa­si­sam­dė­me Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, at­li­ko­me su jų tu­ri­mu lai­vu be­veik vi­sus dar­bus. Ir viskas sustojo. Pa­si­skam­bi­nau į Klai­pė­dą ir pa­klau­siau, kas vyks­ta to­liau dėl vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos Bal­ti­jos jū­ro­je? Nie­ko. Ty­lu. Jo­kių dis­ku­si­jų nė­ra, jo­kių pla­nų nė­ra...“, - teigė A.Butkevičius.

Sujudimas Lenkijoje

Toks požiūris į vėjo energetiką jūroje stebina. Lietuva yra tarsi balta dėmė pagal vėjo jėgainių statybą jūroje.

Nuo 2020 ir 2023 m. du didžiuliai vėjo jėgainių parkai „Baltyk Srodkowy II“ ir „Baltyk Srodkowy III“, kurių bendra galia 1,2 GW, bus statomi Lenkijos pakrantėje tarp Vladislavovo ir Lebos už 27 ir 40 km nuo kranto. Juos statys Norvegijos „Statoil“ kartu su Lenkijos „Polenergia“. Juos planuojama baigti statyti 2022 ir 2026 m.

Estijoje Vėjo jėgainių parką jūroje tarp Hyjumos ir Saremos salų ketina statyti estų verslininko Endelio Siffo įmonė „Baltic Blue Energy“. Apie norus statyti vėjo jėgaines jūroje yra pranešusi ir kita Estijos bendrovė „Nelja Energia“.

Palyginti vangiai vėjo energetika vystoma ir Latvijoje. Bet tam yra savo priežastys. Latvijoje bene labiausiai visoje Europoje yra išvystyta iš hidroelektrinių gaunama energija.

Jūrinės vėjo jėgainės ypač aktyviai įsitvirtina Europos energetikos sektoriuje. Šiandien bendra Europos vėjo elektrinių galia siekia apie 150 GW (135 GW sausumoje ir 15 GW jūroje). Tai sudaro apie 18 proc. visų Europos elektrinių galios. 2030 m. vėjas galėtų gaminti ketvirtadalį visos Europos energijos. Tarptautinė vėjo energetikos asociacija skaičiuoja, kad Europoje instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia per penkerius metus pakils iki 206 GW. Jūrinės vėjo energetikos pajėgumas pasieks apie 60 GW.

Ar neliksime be elektros?

Lie­tu­va nuo 2015 m. laiko save ener­ge­tiš­kai ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, nes bu­vo elek­tros jung­tys įgy­ven­din­tos su Šve­di­ja ir Len­ki­ja ir bu­vo pa­sta­ty­tas Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las.

Tačiau Europoje vystant vėjo energetiką, o Lietuvoje tą darant vangiai po metų kitų gali iškilti energetinės nepriklausomybės problema.

„Rusi­ja pa­si­ren­gu­si mus at­jung­ti iš sa­vo BRELL sis­te­mos nuo 2020 m. pa­bai­gos, o mes pa­si­ren­gę sin­chro­ni­zuo­ti sa­vo elek­tros sis­te­mas su Va­ka­rų Europos šalimis tik nuo 2025 m. Ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, kaip mes gy­ven­si­me tarp 2020 m. pa­bai­gos ir 2025 m.?“, - klausė Seimo narys Andrius Kubilius.

„Nė dėl vie­no pro­jek­to ne­sa­me mes su­si­ta­rę. Nei dėl sin­chro­ni­za­vi­mo su Va­ka­rų Eu­ro­pa, nei dėl du­jo­tie­kių su­jun­gi­mo, nei dėl bu­vu­sios Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos, nei dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ter­mi­na­lo iš­lai­ky­mo kaš­tų. Nie­kas ne­pri­si­de­da, to­dėl vi­si sa­vi­tiks­liai pro­jek­tai, ku­riuos ini­ci­juo­ja ver­slo gru­pės, tu­rė­da­mos di­džiu­lius sto­gus, ver­čia mū­sų pen­si­nin­kus iš­lai­ky­ti to­kius in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus, mo­kė­ti po 100 mln. į Ber­mu­dus už lai­vo nu­omą, kai sa­vo lai­vą ga­lė­jo­me tu­rė­ti ir per dve­jus me­tus bū­tu­me tuos 250 mln. su­mo­kė­ję Ko­rė­jos lai­vų sta­ty­bos kom­pa­ni­jai“, - kritiškai energetinę situaciją Lietuvoje įvertino Seimo narys Artūras Skardžius. 

Tarp kita ko pastebėta, kad kaip nepriklausomybės simbolis išgirtas SGD terminalas, energetikos ekspertų vertinimu, tėra tik rezervinis dujų aprūpinimo kelias, o politikai jį įvardija kaip strateginį.

Prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos rengimo prisidėjęs energetikas ir Seimo narys Virgilijus Poderys tikino, kad „vals­ty­bė tu­ri eks­tre­ma­lų pla­ną, ką da­ry­ti ir kaip iš­lai­ky­ti sta­bi­lų tin­klą, jei­gu rei­kė­tų anks­čiau dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai“. Ir dėl vėjo energetikos nuostatas planuojama įkelti į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, nes ją planuojama pateikti derinti vėjo energetikos specialistams.