„1980 m. Vakarų Europa ir Amerika yra viename lygmenyje. Kitaip sakant, tai buvo prabangos, gerų pajamų, gerų atlyginimų šalys. Dabar skirtumas yra toks, kad amerikiečiai žiūri į Europą kaip kokia Prancūzija žiūrėtų į Urugvajų. Kitais žodžiais, europietiškas bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam žmogui yra pusė tiek, kiek padaro amerikietis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Laursas.

Fondo „Nexture Ventures“ vadovas įvertino buvusio Italijos premjero Mario Draghi paruoštą Europos konkurencingumo ataskaitą, kuri, jo teigimu, atvėrė visų akis faktui, kad žemynas nebėra konkurencingas.

„Manau, kad šis raportas susistemino ir paskelbė tai, kas jau seniai yra kalbama, privedė prie konkrečių faktinių, statistinių duomenų, todėl tikrai manau, kad jo negalime ignoruoti. Bendra žinutė, kad, deja, Europa nėra konkurencinga, visiškai nėra“, – aiškino jis.

Kaip kritusio konkurencingumo priežastį investuotojas įvardijo Europoje galiojančių taisyklių ir reguliacijų mastą. Tai kartu su rekordinio dydžio baudomis, kurias ES skyrė tokioms įmonėms kaip „Facebook“ ar „Google“, siunčia prieštaringas žinutes investuotojams.

Rekordinio dydžio baudos, kurias ES skyrė tokioms įmonėms kaip „Facebook“ ar „Google“, siunčia prieštaringas žinutes investuotojams.

„Europa jau visai nedalyvauja tame pasaulinio progreso vakarėlyje ir esminė priežastis, kad reguliacijos žudo Europą. [...] Europa pasistengė įvedusi dirbtinio intelekto reguliacijas ir kartu uždraudė kelią labai daug korporacijų ką nors siūlyti Europai, nes Europa yra pasirinkusi drausti, bausti kelią“, – teigė I. Laursas.

„Kai korporacijas baudžia 15 mlrd. (eurų), retorinis klausimas, pasirinkti ateiti į tokį regioną ar ne?“ – pridūrė jis.

M. Draghi ataskaitoje raginima imtis veiksmų, kad būtų patenkinti didžiuliai kasmečiai ES investicijų poreikiai, kaip manoma, siekiantys 750–800 mlrd. eurų.

„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę, – sakė M. Draghi per spaudos konferenciją Briuselyje. – Tai bus lėta agonija.“