Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai socialinių pedagogų dienos proga susitiko su žymiu Lietuvos ir pasaulio verslininku Ilja Laursu. Svečias sakė, kad jam labai smagu būti pedagoginės srities universitete, nes jo pirmas verslas buvo pedagoginis. Verslininkas, grįžęs iš Amerikos, nusprendė privačiai dėstyti anglų kalbą. „Taip maždaug apie 2 metus uždirbdavau sau, turėjau kišenpinigių, galėjau apmokėti su universitetu susijusias išlaidas ir t. t. Nuo tada labai gerbiu pedagogo darbą. Jis man labai patinka“, – susirinkusiems būsimiems pedagogams apie savo verslo pradžią pasakojo I. Laursas.

„Per tuos 2 metus, vaikus mokydamas anglų kalbos, aš supratau, kad svarbiausia yra šnekėti taip, kad tave suprastų. Džiaugiuosi, kad turėjau tokios patirties gyvenime. Nuo to laiko tikrai labai vertinu pedagogo darbą, kuris, manau, yra labai didelė atsakomybė“, – sakė jis.

Susirinkusieji į susitikimą verslininko teiravosi įvairiausių dalykų. Jiems buvo įdomu sužinoti, kaip pradėti verslą, domėjosi apie mokslą ir svečio vaikystę. Kaip reikėtų vertinti mokslą, mokyklą, universitetą? Ir ar to reikia kuriant verslą? „Matuoti gyvenimą tiktai pasiekimais versle yra neteisinga“, – sakė verslininkas.

Daugelis jo klasės draugų buvo gyvenimo kryžkelėje, nes tais laikais buvo labai madinga prekiauti Gariūnuose. „Keletas draugų pasirinko tą kelią. Tuo metu, prekiaudamas turkiškais džinsais, galėjai užsidirbti dešimt kartų daugiau, nei tavo tėvas inžinierius, gaudamas atlyginimą už labai sunkų darbą. Tai pagundai „pagauti“ pirmuosius pinigus, nusipirkti pirmąjį automobilį pasidavė keletas žmonių. Mano nuomone, mainyti viso gyvenimo gerovę į greitus pinigus yra neteisinga. Visi žmonės nori laimingo gyvenimo, o laimė susidaro iš labai daug elementų. Materiali pusė yra svarbi, bet ji tikrai nėra svarbiausia ar vienintelė. Ką tu prarandi, nepraėjęs to gyvenimo mokykloje, universitete? Tu tiesiog prarandi gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs I. Laursas.

Jis tvirtino, kad žmogus negali džiaugtis materialinėmis gerovėmis, jei nėra išsilavinęs ir nesupranta to. „Tavo mąstymas keičiasi. Tai galioja ir vienam atskiram žmogui, ir visuomenei, nes ji yra sudaryta iš išsilavinusių žmonių – kiekvienam jos nariui yra kokybiškai kitokia“, – sakė jis. 

Kiekvienas gali pasirinkti ir Gariūnų kelią, būdamas šešiolikos užsidirbti milijoną, tačiau verslininkas siūlė pagalvoti, ką jis praras, pasirinkęs šį kelią. Pagalvojęs, kad gali prarasti kokybišką gyvenimą, išmainydamas jį į kitokias vertybes, supranti, kad tai nėra geriausias pasirinkimas. Taigi, baigus universitetą, žmogaus gyvenimas kokybiškai pasikeičia. Keičiasi jo mąstymas, sugebėjimas suprasti, džiaugtis tam tikrais dalykais, apdoroti informaciją, situacijų vertinimas ir pan. Keičiasi viskas, kas susiję su žmogaus asmenybe. „Jeigu žmogus mėgsta sakyti, kad tą jis gali išmainyti dėl pinigų, kuriais net neužteks proto džiaugtis, tai nebūtų teisinga“, – tvirtino svečias.

Kitas verslininko pastebėjimas – mokyklos ir universiteto palyginimas su treniruoklių sale. „Kai eini į treniruoklių salę ir kilnoji svarmenis, tikrai sunkiai įsivaizduoji gyvenime darbą, kuriame šie svoriai bus reikalingi. Atrodytų nelogiška. Kam kilnoti tuos svorius, raumenis auginti, kai tau realiai jų gyvenime niekada neprireiks. Bet tau šie svoriai reikalingi tam, kad turėtum sveikesnį kūną, stipresnę sielą, valią, o ne tam, jog išvystytum sugebėjimus kilnoti svorius. Tik tada visa tai gali panaudoti jau labai daugelyje sričių. Sportuodamas tu mažiau sergi, gali džiaugtis gyvenimu, nes sveikame kūne yra sveika siela, o emocijos atrodo visai kitaip“, – sako verslininkas, pasak kurio, labai panašiai būtų galima vertinti ir mokyklą, ir universitetą. „Taip, 99 procentai žinių nebus panaudota. Bet tai, kaip tie svarmenys, kuriuos kilnoji, – lavinamos ir smegenys.

Tampama labiau disciplinuotu žmogumi, galinčiu save priversti prieš egzaminą visą naktį praleisti mokantis. Nesitreniravęs žmogus niekada neprivers savęs tokių egzaminų išlaikyti. Taigi esmė yra tapti kitokiu žmogumi, o ne tai, jog išmoktum kažką, ką pritaikysi realiame gyvenime. Neišmainykime visų tų gerovių į materialines vertybes“, – studentus ragino I. Laursas.

Jaunimas yra ta grupė, kuri, pasak I. Laurso, sukuria daugiausia originalių idėjų, padaro proveržių, nes jaunatviškas mąstymas nėra suvaržytas stereotipų ir šablonų. Kartais jaunam žmogui yra daug lengviau kažką naujo sugalvoti nei būti eiliniu vadu nusistovėjusioje korporacijoje. Jaunas žmogus skaitmeninėje srityje, kurioje dirba I. Laursas, gali daug daugiau. Jaunimas, gyvendamas skaitmeninį gyvenimą, kuris neatskiriamas nuo, pavyzdžiui, Facebook, viską supranta iš vidaus, koks turi būti kitas žaidimas, kokias emocijas jis turėtų žadinti, koks turėtų būti kitas bendravimo įrankis ir pan. Jaunimo įsivaizdavimas, lyginant su suaugusių žmonių, yra daug tikslesnis. Verslininkas sako, kad didžiausios ir galingiausios šiuo metu kompanijos yra sukurtos būtent jaunimo.

„Gyvenime netikiu juodai baltomis spalvomis, nes niekada niekas nėra vien juodai balta. Visada yra kažkoks balanso taškas, ir kraštutinumai yra blogai. Taigi vienas kraštutinumas yra visą gyvenimą nieko nedaryti, tik mokytis, apginti daktaro laipsnį. Kitas kraštutinumas – iš viso neiti mokslo keliu“, – sakė verslininkas.

I. Laursas pasakojo, kad pagal Silicio slėnio standartus yra du gyvenimo etapai, kurių metu žmonės pradeda savo nuosavą verslą. Pirmas etapas (80 proc.) – tarp 20 ir 24 metų, studentavimo laikais, ir apie 20 proc. savo verslą pradeda jau peržengę 40 metų ribą. Jaunimas turi energijos. Šiame etape žmogus turi labai didelę toleranciją rizikai, nes visų pirma verslas yra rizika. Apie 40 metų žmonės jau yra apsirūpinę baziniais dalykais (namai, vaikai, šeima). Tada jau nelabai kuo ir rizikuojama, o darbas be atlyginimo, kuriant verslą pirmais ar antrais metais, nelabai ką keičia.

„Taigi 80 procentų visų verslų yra pradedami jaunimo, studentiško amžiaus periodu, tačiau derinti mokslo ir ne mokslo veiklą privaloma“, – tvirtino verslininkas.

Vienas dalykas, kurį turėtų suprasti kiekvienas, yra tas, kad verslo idėja pati savaime neturi jokios prasmės.

„Tai yra nulis, nors daugelis žmonių mano, kad idėja yra maždaug kaip pelenės istorija – gyveni, nukrenta idėja, ir rytoj jau esi milijonierius. Dėl to padarome daug neteisingų žingsnių ir patiriame nusivylimų. Ne idėjoje esmė. Jų yra begalė. Vertė atsiranda iš įdirbio, darbo, pastangų“, – sakė jis.

Verslininkas siūlė panagrinėti sėkmės istorijas. Visose sėkmė prasideda nuo mažo žingsnelio. Iš pradžių, kai sugalvoji, negali sujungti dabarties su ateitimi, nes tai atrodo per daug abstraktu ir sudėtinga. „99 procentais atvejų žmogus net nepadaro pirmo žingsnelio, o iš tiesų lengviausia psichologiškai ir fiziškai yra tiesiog padaryti pirmą žingsnį, kad ir patį mažiausią. Nori pradėti sportuoti? Geriausia nueiti ir dešimt minučių pasportuoti. Dešimt minučių sporto – atskaitos taškas. Kitą dieną gali dvidešimt minučių pasportuoti. Trečią dieną – keturiasdešimt minučių, o ketvirtą dieną norėsi sužinoti, kaip taisyklingai reikia sportuoti. Po truputį praeina metai, du, ir tai tampa tavo gyvenimo vertybe, tu tampi profesionalu. Gali valdyti kiekvieną raumenį, palaikyti savo kūno formą. Kai jau esi sėkmingas, laimingas, geros sveikatos, gali prisiminti, kad viskas prasidėjo nuo tų dešimties minučių...  Ir visose gyvenimo srityse yra būtent taip“, – sako jis.

Verslininkas dar kartą visiems būsimiems pedagogams priminė, kad savo verslą pradėjo būtent nuo pedagoginio darbo, dėstydamas anglų kalbą. „Kėliausi gyventi iš Kauno į Vilnių, mano tėvai nelabai galėjo mane finansuoti. Arba aš randu finansavimo šaltinį, arba lieku Kaune. Amerikoje gyvenau ilgai, todėl supratau, kad kažkiek geriau galiu dėstyti anglų kalbą. Pridėjau skelbimų, kurie tada kainavo 5 litus, į laikraštį“, – prisiminė svečias.

Tais laikais mokėdavo 15 litų už vieną mokymo valandą. Jei I. Laursas būtų nuėjęs dirbti pagal specialybę (bankininkystė), kurią studijavo, būtų uždirbęs 300 litų per mėnesį.

„Tai buvo dešimt kartų daugiau, nei bet koks darbas. Žinoma, dar laisvas grafikas, kai renkiesi, ką ir kada daryti. Pirmos dešimt minučių dėstymo buvo visai prastos, bet po to man labai patiko šis procesas. Taigi viskas prasideda nuo mažo žingsnelio. Tas sprendimas kažką pradėti man kainavo 5 litus ir vieną kelionę į laikraščio redakciją. Jei nepadarysi to pirmo žingsnio, tu tikrai nesusikursi karjeros“, – sakė vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas I. Laursas.

Šis susitikimas buvo vienas iš Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų minimų socialinių pedagogų ir darbuotojų dienos „Soc‘day“ renginių. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto studentų atstovybės nariai kasmet (nuo 2002 m.) organizuoja tradicinį renginį „Soc‘day“.