- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai šią savaitę pradėjus Lietuvoje galiojančių mokestinių lengvatų peržiūrą, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad sprendimai dėl vienų ar kitų lengvatų taikymo turi būti logiški ir ekonomiškai pagrįsti. Premjerė taip pat teigia, kad Seimo pavasario sesijoje mokesčių pertvarka nebus svarstoma.
„Ką aš norėčiau pamatyti, kad tos lengvatos, kurias bus siūloma palikti, būtų logiškos bei ekonomiškai pagrindžiamos ir tie mokesčių kaštai leistų pasiekti ne blogesnį rezultatą, nei mes pasiektume, tarkime, taikydami tiesioginį tų pačių dalykų subsidijavimą iš biudžeto“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ji nesiėmė prognozuoti, kiek dėl mokestinių lengvatų peržiūros galėtų padidėti biudžeto pajamos.
„Manau, kad diskusija yra puiki, labai lietuviška, dalis diskutuojančių siūlo visas lengvatas panaikinti, kita dalis siūlo lygiai tiek uždėti naujų. Manau, kad Finansų ministerija, sutelkusi visą savo išmintį ir gebėjimus rasti logiškus sprendimus, pateiks Vyriausybei savo pasiūlymus. Vyriausybė tikrai neturi užsibrėžusi kažkokio skaitinio įverčio, kiek turėtų tos pajamos padidėti lengvatas panaikinus“, – tvirtino premjerė.
Ji pabrėžė, kad kartais mokesčių lengvatos pakeičia tam tikras biudžeto išlaidas, todėl atsisakius lengvatų gali tekti didinti valstybės išlaidas.
„Reikia vertinti bendrą kontekstą, nes ne veltui tiek mokesčiai, tiek socialinės išmokos yra žmonių pajamų paramos, šeimų paramos ar net verslų paramos bendras paketas“, – aiškino I. Šimonytė.
Antradienį surengtame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad į valstybės biudžetą dėl mokestinių lengvatų per metus negaunama apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama, todėl diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų.
Pasak G. Skaistės, tai nereiškia, kad trečdalis visų lengvatų būtų naikintinos ar siaurinamos, tačiau ketinama įvertinti kiek šios lengvatos iš tikrųjų kainuoja ir ar tų pačių tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Finansų ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
G. Skaistės teigimu, tikėtina, kad sprendimai dėl mokesčių turėtų būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės4
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas100
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...