- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė.
„Šiam momentui yra aštuonios paraiškos ir jos yra užpildę visą dedikuotą 250 mln. eurų sumą. Aišku, ne faktas, kad visos jos tokia apimtimi bus patenkintos, gali būti sumos ir mažinamos mūsų vertinimo kontekste“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Gečiauskienė.
250 mln. eurų vertės finansavimas, skirtas būtent gynybos ir saugumo sričiai, rugpjūčio pabaigoje paleistas išplėtus „Milijardo verslui“ priemonę.
„Kadangi tie projektai yra reikšmingi, jie užtrunka nuo trijų iki šešių mėnesių sustruktūruoti – tiek finansinę struktūrą sudėlioti, tiek suderinti su klientu visas sąlygas. (...) Tie vienetiniai projektai ilgai užtrunka“, – teigė ILTE valdybos narė
Anot jos, paraiškas pateikė ne tik lietuviškos, tačiau ir į šalį ateiti ketinančios užsienio investuotojos, veikiančios dronų gamybos, elektroninių komponentų, ginklų gamybos srityse.
„Dronų gamybos, tikrosios gynybos įmonės, ginklai kitais žodžiais tariant, yra taip pat elektroniniai komponentai“, – teigė G. Gečiauskienė.
Visgi, anot G. Gečiauskienės, tarp įmonių nėra Lietuvoje amunicijos gamyklą statyti ketinančios Vokietijos karinės pramonės koncerno „Rheinmetall“.
Šiam momentui yra aštuonios paraiškos ir jos yra užpildę visą dedikuotą 250 mln. eurų sumą.
Gavus paraišką ir ILTE priėmus teigiamą sprendimą, užtrunka procesas iki sutarties, įtvirtinančio susitarimą, pasirašymo.
Pasak G. Gečiauskienės, laikotarpis, kada gynybos įmonė gali gauti lėšas, priklauso nuo investicijų pobūdžio: gamyklą statyti norintys investuotojai finansavimą gauti gali vidutiniškai 2 metų laikotarpiu.
„Priklauso nuo poreikio – jeigu klientas skolinasi apyvartinėmis lėšomis, (...) gali gauti pakankamai greitai, pagal poreikį, pagal pateiktus dokumentus. O jeigu skolinasi investicijai – pavyzdžiui, stato gamyklą, tuomet, žinoma, lėšų prireikia vėliau, tai gali būti ir po metų, ir po pusantrų“, – tikino ILTE valdybos narė.
„Klientai pirmiausia suinvestuoja savo investuojamą dalį, jie turi suinvestuoti iki 20 proc. savo nuosavų lėšų ir tada jau juos pasiekia mūsų skolintos lėšos“, – sakė G. Gečiauskienė.
ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas yra sakęs, kad rugsėjo pradžioje buvo sulaukta 5 gynybos pramonės įmonių paraiškų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...