Lygis vis dar aukštas

„Infliacija, pernai ir šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas.

„Padėtis stabili, tiekimo grandinių įtampa atslūgusi, maisto žaliavų kainos smuktelėjo, išlieka, net jei aukštokos, bet stabilios. Energijos išteklių kainos įsiplieskus konfliktui Viduriniuose Rytuose šiek tiek suvirpėjo, bet nuo ankstesnio lygio reikšmingai nepasikeitė“, – pridūrė jis.

G. Šimkus pastebi, kad kainų lygis Lietuvoje maždaug pusmetį nebesikeičia, infliacija sparčiai nusirito žemyn ir lapkritį viršijo vos 2 proc. Visgi, anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad kainos lyginamos su tomis, kurios pernai buvo didžiausios.

Pasak LB vadovo, kainų lygį mažins žemesnės nei šiemet energijos kainos, o infliaciją labiausiai skatins brangsiančios paslaugos ir pramonės prekės. Be kita ko, G. Šimkaus teigimu, grynoji infliacija, nors ir mažėja, išlieka triskart didesnė už bendrąją.

„Bendrosios infliacijos greitis stabilizuojasi, grynoji infliacija taip pat išsikvepia, praranda pagreitį. Riekia pripažinti, kad lygis išlieka gana aukštas. [...] Įvertinę suminę įtaką, numatome, kad grynoji infliacija ir toliau slops, bet išliks didesnė negu bendroji“, – sako G. Šimkus.

LB prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 8,8 proc., o kitais metais turėtų sumažėti iki 2,5 proc. 2025-aisiais laukiama 2,5 proc. vidutinės metinės infliacijos, 2026 m. – 2,4 proc.

Tiesa, Eurostatas skelbia, kad suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 proc.

Kitų metų Lietuvos starto pozicija yra silpnoka. Dabartiniais duomenimis, eksporto pokytis tik menkai prisidės prie bendro pyrago didinimo.

Neįprasta situacija

Rugsėjį prognozuota, kad Lietuvoje 2023 m. kainos augs 8,8 proc., o 2024 m. – 2,6 proc. LB pateikti duomenys rodo, kad gyventojų pajamos auga sparčiau nei kainos – šiais metais paaugo apie 12,2 proc., o 2024 m. augs dar 9,4 proc.

Privatus vartojimas susitraukė 1,7 proc. – iki 2019 m. lygio, bet prognozuojama, kad 2024 m. augs apie 2,4 proc.

LB valdybos pirmininkas pastebi, kad tai sukuria netvarią situaciją, kai kylant gamybos kaštams krenta įmonių pajamos. Tokia situacija, anot jo, gali sukurti iššūkių įmonių konkurencingumui.

„Gana neįprasta ir, švelniai tariant, ne itin perspektyvi situacija, nes šiuo metu realusis darbo užmokestis kyla sparčiau, negu kainos. Vadinasi, darbo sąnaudos auga spartesniu tempu nei įmonių pajamos. Tad darbo našumas mažėja. Toks spaudimas [...] vienu metu gali kelti iššūkių ir pavienių įmonių, ir visos rinkos konkurencingumui“, – spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus

Lietuvos eksportas 2024 m. turėtų augti 0,5 proc. Šiemet patyrėme 5,3 proc. nuosmukį. LB praneša, kad didžiausios ekonominės veiklos – pramonės – rodikliai nebekrinta, užsakymų nebemažėja, o visos apdirbamosios gamybos mastai rugpjūtį–spalį padidėjo apie 2,6 proc.

Vis dėlto G. Šimkus tokią poziciją, ypač eksporte, laiko silpna. Tuo pat metu jis teigia, kad, nors vartotojai išlieka atsargūs, 2024 m. ekonomiką išjudinti gali būtent privatusis vartojimas.

„Kitų metų Lietuvos starto pozicija yra silpnoka. Dabartiniais duomenimis eksporto pokytis tik menkai prisidės prie bendro pyrago didinimo“, – apibrėžė LB vadovas.

„Erdvės ir prielaidų vartojimui atsigauti yra, jas patvirtina padėtis darbo rinkoje, čia žinios yra geros“, – pridūrė jis.

LB duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje nepasikeitė – 2023 m. siekia 6,7 proc., o 2024 m. sieks 6,5 proc.

Institucija prognozuoja, kad investicijos, 2023 m. išaugusios 8,6 proc., 2024 m. augs 4 proc. Augimą nulėmė ketvirtadaliu didesnės lėšos iš ES fondų. Jos, anot LB, didina valdžios ir privataus sektoriaus investicijas ir gausina statybos darbų apimtį.

Palūkanų normų miražai

G. Šimkus tvirtina, kad rinkų lūkesčiai dėl to, jog jau artimiausiu metu Europos Centrinis Bankas (ECB) galėtų mažinti palūkanų normas, yra pernelyg optimistiški.

„Buvo pozityvios informacijos kainų augimo prasme, nustebino lapkričio skaičiai, bet, jeigu pasižiūrėtume į ECB makroekonomines projekcijas, pamatytume, kad vidutinių perspektyvų situacija ne taip smarkiai ir pasikeitė“, – teigė G. Šimkus.

„Manau, kad rinkos lūkesčiai yra pernelyg optimistiški. Kad tokie lūkesčiai išsipildytų, makroekonominė informacija turėtų pozityviai nustebinti kainų augimo prasme. Jei tokio siurprizo nebus, lūkestis apie ankstyvus ir greitus palūkanų normų sumažinimus gali būti perdėm optimistinis“, – tvirtino jis.

G. Šimkus aiškina, kad rinkose teigiamus lūkesčius kelia istoriniai duomenys ir bandymai nuspėti centrinių bankų elgesį ekonominės raidos kontekste, tačiau tai nebūtinai turi atitikti ateities scenarijų.

„Rinkos lūkesčiai atspindi istorinius duomenis ir tai, kokia ekonomikos raida galėtų būti ateityje. Tuo remiantis, bandoma nuspėti, kaip šiame kontekste galėtų veikti centriniai bankai“, – sako LB valdybos pirmininkas.

„Rinkos dalyviai nėra stabilūs. Jeigu dabar pasižiūrėtume į rinkos dalyvių lūkesčius arba palūkanų normų kreives, kitus rinkos dalyvių nuotaikas atspindinčius dalykus ir palygintume, kokie jie buvo spalio mėnesį, matytume labai reikšmingą skirtumą“, – pažymėjo jis.

ECB valdančioji taryba praėjusią savaitę nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis, atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

Kaip pastebima ECB pranešime, nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės.

Prognozuojama, kad kitais metais infliacija nuosekliai mažės, o 2025 m. priartės prie siekiamo 2 proc. lygio.

ECB vadovė Christineʼa Lagarde tvirtino, kad valdančioji taryba visiškai nediskutavo apie palūkanų normų mažinimą. Ji perspėjo, kad kovoje su infliacija pinigų politikos formuotojai turėtų išlikti budrūs.