- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Afrikinio kiaulių maro, jau apėmusio apie 85 proc. Lietuvos teritorijos, plitimas prislopo, tačiau užkratas lėtai keliauja link pajūrio, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas sako, kad po metų ar pusantrų kiaulių ūkiams pavojingos ligos teritorija jau bus apėmusi visą Lietuvą.
„Liga prasivalė. Pikas buvo 2017-2018 metais. Dabar laukinėje faunoje mažėjimas užkrato matomas (...) Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus“, – BNS sakė P. Bušauskas.
Anot jo, rizikingiausi yra Utenos, Kauno, Telšių, Švenčionių, Molėtų, Vilniaus rajonai. Kol kas užsikrėtusių šernų neaptikta Tauragės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos rajonuose.
„Kartais stebima tendencija, kad rajonas švarus kokį pusantrų metų, o paskui netikėtai išlenda užkrato atvejis – ar rasta gaišena, ar sumedžiotas sergantis šernas“, – aiškino tarnybos atstovas.
Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus.
P. Bušauskas be kita ko pabrėžė, kad ten, kur šernai dėl maro išgaišo, medžiotojai nenori medžioti: „Stengiasi vėl atstatyti tą šernų populiaciją“.
Jo duomenimis, per septynis šių metų mėnesius sumedžiotų sergančių bei nuo maro nugaišusių šernų rasta 164 – tris kartus mažiau nei pernai tuo pat metu (504). Pernai sumedžiota beveik 20 tūkst., 2012-2013 metais – po 45 tūkst. šernų.
2014-2019 metais rasta 6,9 tūkst. sergančių šernų, o daugiausia jų buvo 2017-2018 metais – po 2-3 tūkst. Per šešerius metus gyventojų ūkiuose sunaikinta beveik 500, o fermose – 66,6 tūkst. kiaulių.
Europos Komisija yra įpareigojusi Lietuvą iki šių metų pabaigos paruošti nacionalinį šernų valdymo planą.
Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Pasak P. Bušausko, Estijoje jau apie vienerius metus nėra šios ligos apraiškų, Latvijoje šiemet sunaikinta apie 11,5 tūkst., o Lenkijoje – apie 40 tūkst. kiaulių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas10
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...