„Leo LT" privačios akcininkės „NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius teigia nesuprantąs, kodėl valstybė nori dar labiau padidinti savo įtaką nacionalinio investuotojo bendrovėje.

„Tokie siūlymai prieštarauja jau ne pirmą mėnesį sklindančioms mintims, kad „Leo LT" reikia atsisakyti. Man visada atrodė, kad valstybė turi pakankamai galių. Niekada nesame prieštaravę valstybės siūlomiems projektams", - „Lietuvos rytui" kalbėjo I.Staškevičius.

I.Staškevičius teigė, kad privati bendrovė tiesiog laukia valdžios sprendimų ir tik juos gavusi nuspręs, kaip elgtis toliau. Jis užsiminė, kad valstybės noras didinti savo dalį „Leo LT" gali būti neteisėtas: „Akcijų suteikiamos teisės atspindi tam tikrą turto įvertinimą. Kalbant vien teoriškai, galima manyti, kad dalies tų teisių atėmimas gali reikšti ir tam tikrą turto nusavinimą".

I.Staškevičius teigė, kad „NDX energija" mėgino gauti informacijos iš Energetikos ministerijos apie tai, ką planuojama daryti su „Leo LT, tačiau išsamiai paaiškinta nebuvo.

„Jei tokie santykiai atsirastų ne tarp valstybės ir „NDX energijos", o tarp kitų verslo partnerių, tai būtų nenormalu. Tačiau dabar susiklostė netradicinė padėtis, kurioje nesunku įžvelgti ir politinių poteksčių. Bendraujame tik pranešimais žiniasklaidai, tad ko nors konstruktyvaus tikėtis sunku", - teigė I.Staškevičius.

„Leo LT" pernai gavo ir 607,7 mln. litų VST dividendų. Anksčiau skelbta, kad jei bus sutarta išardyti įmonę, privatus investuotojas siektų atgauti bent jo įnašą į bendrovę.
„Tačiau tai nėra toks paprastas procesas, kaip atrodo. Pirmiausia, praėjo daug laiko nuo „Leo LT" sukūrimo ir jau atlikta daug veiksmų. Kita vertus, abejoju, ar siekis atkurti buvusią padėtį yra optimalus sprendimas", - teigė I.Staškevičius.

Valstybė joje valdo 61,7 proc, „NDX energija" - 38,3 proc. pernai gegužę įkurtos „Leo LT" akcijų. Kuriant bendrovę valstybės įnašą sudarė „Lietuvos energijos" ir Rytų skirstomųjų tinklų turėtos akcijos, „NDX energijos" - VST akcijos.