„Manau, kad euras tiesiog prisidėjo prie ekonominio vystymosi. Prieš įvedant eurą mes darėme kaštų ir naudos analizę. Manau, kad viskas, kas ten daugiau ar mažiau buvo sudėliota – palūkanų kanalas, keitimo išlaidos, papildomas postūmis bendrojo vidaus produkto augimui – visa tai, mano galva, suveikė taip, kaip maždaug buvo prognozuota“, – BNS teigė  įvedant eurą Lietuvos bankui vadovavęs Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, eurą Lietuva faktiškai turėjo dar tada, kai 2002 metais jis buvo susietas su litu, tačiau 2015 metais oficialiai įvesta bendra Europos Sąjungos valiuta leido Lietuvai dalyvauti monetarinės euro zonos politikos formavime.

„(Iki įsivedant eurą – BNS) tu importuoji euro zonos pinigų politiką, visiškai nedalyvaudamas tame žaidime. Su euro įvedimu tu tampi būtent to klubo dalimi“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Sumažėjo skolinimosi kaštai

„Skolinimosi kaštai sumažėjo, kadangi neliko valiutos (keitimo – BNS) rizikos momento. Prisijungus prie euro zonos, atpigo skolinimasis tiek suverenui, tiek verslui, tiek gyventojams. Tai, be abejo, pridėjo patikimumo ir pačiai valstybei“, – BNS teigė V. Vasiliauskas.

„Euro turėjimas kitą kartą duoda ir nematerialią, iracionalių motyvų suformuotą naudą, kad daug kas pradeda mus vertinti kaip patikimesnę valstybę – noriau ir pigiau skolina, atitinkamai tai materializuojasi į žemesnes palūkanas. (...) Įmonėms, gyventojams, kurie turi kažkokių kreditinių įsipareigojimų, tapo tikrai lengviau“, – BNS sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Anot jo, pagal 2014–2024 metų vidutinį kainų augimo tempą Europos Sąjungoje Lietuvai užimant ketvirtą vietą, dalyvavimas bendroje euro zonos monetarinėje politikoje leido išvengti dar didesnės infliacijos bei skaudesnių 2022–2023 metų energetinės krizės padarinių.

„Jeigu mes nebūtume turėję euro, mes nebūtume turėję 50 proc. (vidutinės dešimtmečio infliacijos – BNS). Pas mus būtų 70 proc., kaip pas vengrus, o gal ir daugiau, nes vengrai turėjo pigius rusiškus energinius išteklius – mes jų dėl politinių sumetimų, žinoma, nebūtume ėmę“, – aiškino A. Bartkus. 

„Jeigu mūsų litas būtų nesusietas su euru ir būtų laisvai plaukiojantis euro kurso režimas, dėl aukštos infliacijos, kuri pas mus kilo dėl brangstančių energetinių išteklių, litas būtų stipriai devalvavęsis ir mums būtų pabrangęs absoliučiai visas importas. O tai reiškia, kad apsirūpinti energiniais ištekliais 2022–2023 metais būtų daug kartų brangiau“, – BNS teigė ekonomistas.

Mano vertinimu, piniginio vieneto pasikeitimas nieko bendra neturi su infliacija.

„Euro įvedimas nedidino kainų“

Pašnekovai teigė nesutinkantys, kad 2015 metais įvestas euras lėmė reikšmingą kainų didėjimą.

„Mes prognozavome šiokį tokį pabrangimą (įvedus eurą – BNS). Manau, kad taip ir įvyko, kažkokio didžiulio šuolio nebuvo. Mano vertinimu, piniginio vieneto pasikeitimas nieko bendra neturi su infliacija“, – BNS sakė V. Vasiliauskas.

A. Bartkus skaičiuoja, kad nepaisant padidėjusių kainų per dešimtmetį apie 70 proc. išaugo ir šalies gyventojų perkamoji galia. 

„Euras, kaip valiuta, yra labai naudingas tokiems mažiems kraštams, kaip mes, – neturintiems prekių gamybos nuo A iki Z, neturintiems energinių išteklių. Jis yra būtinas tokioms valstybėms“, – teigė ekspertas. 

Gruodį Vilniuje viešėjusi už euro zonos monetarinę politiką atsakingo Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė, kad prieš dešimtmetį įvesta bendra Europos valiuta padėjo Lietuvai tapti sėkmingesne ir labiau apsaugota nuo ekonominių svyravimų.

Euras Lietuvoje įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.

Lietuvos banko duomenimis, praėjus dešimtmečiui nuo euro įvedimo Lietuvoje šalies gyventojai vis dar yra neiškeitę apie 0,4 mlrd. litų, arba beveik 116 mln. eurų.