- Valdas Pryšmantas, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne yra ženklas apie grėsmę kitoms svarbioms komunikacijoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.
„Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje. (...) Yra komunikacijos ant dugno gulinčios ir kitos, tai elektra, internetas, duomenys – be galo svarbu, finansų rinkų gali būti visiškas sutrikdymas nutraukus tam tikras komunikacijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
Anot jo, šiuo metu dar anksti konstatuoti, kas tiksliai įvyko, tačiau yra ženklų, jog tai „valstybinio veikėjo“ įvykdyta diversija.
„Šiuo metu slypi neatsakyti klausimai, ties tuo dirbama, sąlygos atlikti nuoseklų tyrimą, kol veržėsi dujos, buvo netinkamos, šiuo metu, ką ir žvalgybos bendruomenė sako, tai didelė tikimybė, kad tai įvykdė valstybinis veikėjas, tokį pajėgumą galintis turėti, labai tikėtina diversinė ataka“, – sakė K. Budrys.
Šiuo metu slypi neatsakyti klausimai.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus LRT radijui sakė, jog po sprogimų „Nord Stream“ atkreiptas dėmesys į operatyvesnį keitimąsi žvalgybine informacija tiek Lietuvoje, tiek su užsienio partneriais.
„Iš karto po įvykių „Nord Stream“ mums svarbus dalykas yra būtent pirmiausia žvalgybinės informacijos vertinimas ir surinkimas, tai yra, bendradarbiavimas tarp žvalgybos bendruomenių, įvertinant rizikas ir grėsmes, kurios gali kilti tiek valstybės viduje, tiek esant teritorinėje jūroje ar apskritai jūroje, kur yra mūsų elektros kabelis su Švedija, ir panašiai“, – sakė Ž. Tomkus.
Pasak jo, dėl to buvo imtasi „papildomų priemonių dėl žvalgybinės informacijos rinkimo“. Be to, viceministro teigimu, buvo imtasi priemonių siekiant „užmegzti kontaktą su sąjungininkais ir partneriais, kad ta informacija būtų teikiama reguliariau ir išsamesnė“.
Kariuomenės budrumo lygis, Ž. Tomkaus teigimu, būtų pakeltas atsižvelgiant į žvalgybinę informaciją, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.
Praėjusią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, o Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.
Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių. Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė nebematanti jokių nuotėkių iš dujotiekio „Nord Stream 1“ ženklų, bet mažesnis nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 2“ tebėra matomas.
Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje4
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...
-
Seimas imasi pataisų, kurios atpigintų paskolų refinansavimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti paskolų refinansavimo sąlygas. ...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: šalies keliams sutvarkyti skiriamų milijardų neužtenka3
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas...
-
Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šiemet į šalies biudžetą sumokėjo nemažą sumą1
Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Prezidento patarėja: pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį2
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo p...
-
Prezidentūra: mokesčių reforma į darbotvarkę įtraukta siekiant RRF lėšų, bet ar kažkas bus priimta1
Prezidento vyriausia patarėja Irena Segalovičiene nemano, kad mokesčių reformos įtraukimas į Seimo rudens sesijos darbų programą reiškia, jog ji bus svarstoma parlamente. Anot jos, toks sprendimas atliktas siekiant gauti Europos Komisijos (EK) E...
-
Pricer.lt: rugsėjį pigo ir dyzelinas, ir benzinas1
Litras dyzelino Lietuvos degalinėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pigo 6 centais (4,3 proc.), o per metus – palyginti su pernai rugsėju – 22 centais (14 proc.) iki vidutiniškai 1,35 euro, antradienį pranešė kainas stebintis...