- Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai apie tai nebuvo tiek kalbama, nereikėjo tam skirti tiek dėmesio ir rūpintis šitokia galybe dokumentų. Dabar tvarumas tapo kone svarbiausiu darbotvarkės klausimu, – girdėjau vienos organizacijos atstovo komentarą verslui skirtame renginyje.
Tokia reakcija yra suprantama. Tačiau suprantame ir tai, kad su tvaria plėtra susijusių taisyklių ir reikalavimų tik daugės. Juk žmonijai per visą jos istoriją, ko gero, nėra tekę susidurti su tokia milžiniška ir daugialype problema kaip klimato kaita, ir visi privalome padėti šią problemą įveikti.
Taigi labiausiai tikėtina, kad su tvarumu susijusių reikalavimų ir teisės aktų įmonėms ir organizacijoms ir toliau tik daugės. Tačiau turime pasirinkimą: į šiuos reikalavimus žvelgti kaip į naštą, arba kaip į galimybę organizacijai stiprėti ir tobulėti. Tad kaip reikėtų „treniruotis“ ir užsiauginti raumenis, kurie atlaikytų vis didėjantį reguliavimą?
Trys žingsniai
Kapitalas yra svarbi pokyčių mechanizmo dalis. Tikslingai ir atsakingai jį valdydami, pokyčius galime paspartinti ir į šį procesą įtraukti vis daugiau dalyvių. Tačiau norint veikti efektyviai, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Nors šiandien visuomenėje jų yra labai daug, naujovės gali rasti kelią, jeigu esame atviri jų integracijai. Mūsų banko patirtis rodo, kad pirmas žingsnis šioje kelionėje žengiamas tada, kai tampame atviri naujovėms ir pradedame veikti skirdami tinkamą dėmesį ir lėšų. Pavyzdžiui, banke įkūrėme tvarumo kompetencijų centrą, suburdami specialistus, kurie anksčiau dirbo pavieniui įvairiais tvarumo klausimais.
Antra svarbi pamoka buvo sprendimas priartinti tvarumo specialistus prie organizacijos vadovybės. Matome naudą, kai organizacijos struktūroje tvarumo vadovai dirba tiesiogiai su aukščiausio lygmens vadovais. Nuosekliai besimokydami ir gilindami žinias, jie gali taikliau užduoti klausimus komandai, nustatyti tobulintinas sritis arba laiku formuoti naujas užduotis.
Trečia, aukščiausi vadovai turi mokytis ir gilinti žinias apie tvarumą, kad gerai išmanytų šią sritį. Kompetencija padeda pasirinkti teisingą įmonės veiklos kryptį, išvengti tam tikros rizikos ir išnaudoti naujas galimybes. Žinios mums būtinos norint geriau padėti klientams ir suprasti jiems kylančius ar ateityje laukiančius iššūkius.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Reguliavimo tipai
Sprendimų priėmėjams ir reguliuotojams tenka nelengva užduotis užtikrinti tikslią įgyvendinimo ir reguliavimo efektyvumo pusiausvyrą. Nors tokios paieškos kelia diskusijų, akivaizdu, kad apskritai reguliavimas būtinas. Sprendžiant vieną opiausių šių dienų iššūkių, reikia, kad dalyvautų visos susijusios šalys (valstybė, verslas, visuomenė).
Su tvarumo specialistais aptardami ir nagrinėdami reguliavimo plėtrą pastebime, kad šį procesą galima suskirstyti į keturis tipus.
Pirma, tam tikrai veiklai taikomi tvarumo kriterijai turėtų būti integruoti į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, privalomi tvarumo reikalavimai projektuojant ir statant pastatus, verčiantis žemės ūkio veikla ir panašiai.
Antra, vis labiau plinta sektoriams skirti taisyklių rinkiniai, kitaip – sektorių reikalavimai. Daugiausia jie skirti siekiant kontroliuoti ir riboti taršių sektorių veiklą. Šių reikalavimų esmė – dekarbonizacija: iškastinio kuro naudojimo mažinimas ir atsisakymas. Nagrinėjant šią reikalavimų grupę matyti, kad taršiais sektoriais reguliuotojai laiko energetiką, transportą, automobilių gamybą, nekilnojamojo turto plėtrą, plieno ir cemento gamybą, metalo ir kasybos pramonę. Kartu daugėja taisyklių rinkinių ir atsakomybės finansiniam sektoriui, nes nuo bankų ir kitų finansuotojų politikos priklauso daugelio ūkio šakų plėtra ir kryptis. Matydami mūsų laukiančias naujoves, kolegos kalba apie tam tikrą reguliacinį cunamį, prie kurio mokomės prisitaikyti.
Trečia, vis daugiau įmonių susipažįsta su Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) reikalavimais. Ataskaitų teikimo ir atskaitomybės reguliavimas neretai lyginamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, tačiau šis reguliavimo traukinys yra nepalyginamai ilgesnis, o jo kelionė – nesibaigiantys pokyčiai.
Galiausiai ketvirto tipo reguliavimo plėtra – su mokesčių sistema susiję pakeitimai, kai tarša yra apmokestinama. Šioje srityje teks susidurti su ES apyvartinių taršos leidimų sistemomis, ES pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism; CBAM) ir kt.
Kaip išlikti?
Reguliavimo plėtros rezultatas – Lietuvoje nuo 2024 m. lapkričio 1 d., statant administracinius, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatus, o nuo 2028 metų – visus naujus visuomeninius pastatus, įsigalios reikalavimas naudoti bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Į tai turi būti atsižvelgta skelbiant apie tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimą. Kitas pavyzdys – Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsigalioja praktika, kad ateityje nuomotojai nebegalės toliau nuomoti komercinio nekilnojamojo turto, kurio energetinė klasė yra per žema.
Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn.
Tai tik pora pavyzdžių, rodančių, kaip keičiasi verslo aplinka. Tvarumo pokyčių temos išvengti nepavyks. Todėl verta mokytis ir diegti naują praktiką: kruopščiai atlikti materialumo analizę, parengti tvarumo strategiją ir ją integruoti į verslo planą, nustatyti esminius tvarumo strategijos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis.
Praktika rodo, kad siekti pažangos geriausiai sekasi įmonėms, kuriose priimtas susitarimas dėl vadovo vaidmens tvarumo dienotvarkėje. Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn, net jeigu jaučiate žinių ir kompetencijų trūkumą. Neaiškumo ir iššūkių šioje kelionėje tikrai netrūks, bet tai savaime suprantama ir su tuo susiduria visi rinkos dalyviai. Svarbiausia atminti, kad esate ne vieni.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...