- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eugenijus Sabutis.
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų.
„Matydami Lietuvos kelių infrastruktūros degradaciją ir griuvimą ir matydami, kad reikia sukurti atstatymui jų tvarią finansavimo sistemą, sutinkame, kad reikia sukurti taip vadinamą kelių fondą, iš kurio galėsime finansuoti visus tuos kelių projektus“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Sabutis.
Prezidento patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, Gitanas Nausėda norėtų, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent po vieną asfaltuotą kelią.
„Yra labai svarbu nepamiršti ir tvaraus susisiekimo su regionais ir gyvenvietėmis. Prezidentas išsakė lūkestį, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos galima būtų sukurti sistemą, kuria būtų finansuojami žvyrkelių projektai, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną kelią, kuris būtų asfaltuotas“, – žurnalistams sakė R. Dilba.
Anot jo, G. Nausėda atkreipė dėmesį į po pandemijos sumažėjusį tarpmiestinio susisiekimo maršrutų skaičių.
„Matome, kad ypač po kovido ženkliai sumažėjo viešojo transporto ir susisiekimo jungtys ir maršrutai, manome, kad tai yra taip pat labai svarbi problema, su kuria susiduria regionų gyventojai“, – sakė D. Dilba.
Sutinkame, kad reikia sukurti taip vadinamą kelių fondą, iš kurio galėsime finansuoti visus tuos kelių projektus.
E. Sabutis pridūrė, kad šios problemos sprendimas galėtų paskatinti žmones nebėgti iš regionų.
„Sutarėme ir tai, kad būtent tas (maršrutų – BNS) sugrįžimas gali garantuoti ir tai, kad mūsų regionų traukimasis tokiu būdu galėtų būti pristabdytas“, – sakė pretendentas į ministrus.
R. Dilba teigė, kad prezidentui itin svarbus ir europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ likimas.
„Šis projektas yra strategiškai svarbus ne tiktai kaip gyventojų susisiekimo priemonė, kuri padėtų užtikrinti tvarų geležinkelio transporto judėjimą Baltijos šalyse bei pasiekiant Vakarų Europą, tačiau ir kariniam mobilumui užtikrinti. (...) Svarbu, kad šitas projektas būtų keliamas kaip prioritetinis ir jam būtų užtikrinamas finansavimas“, – sakė R. Dilba.
„Lietuvos geležinkelių ir „Rail Baltica“ srityje turime dėti visas pastangas, kad mūsų kadencijos metu nebūtų šis projektas nei uždelstas, nei atidėtas“, – teigė E. Sabutis.
G. Nausėda yra sakęs, kad pabrangusio ir vėluojančio „Rail Baltica“ projekto klausimą reikėtų spręsti kartu su Europos Sąjunga.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl gerokai pabrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Naujieji valdantieji koalicijos sutartyje numatė kurti Kelių fondą. Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė anksčiau teigė, kad fondas galėtų būti finansuojamas iš akcizų.
Apie idėją didinti kelių finansavimą įkuriant atskirą fondą yra kalbėjęs ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog tai galima būtų padaryti šiemet steigiamo Gynybos fondo pavyzdžiu, tačiau tam reikėtų ir tvarių pajamų šaltinių.
Premjeru paskirtas Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad priimant kitų metų biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams.
Kadenciją baigusio Seimo Ekonomikos komitetas spalį siūlė numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, tačiau nepateikė šaltinių.
Dabar 2025 metų biudžeto projekte keliams numatoma skirti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), tačiau projektą dar tikslins nauja Vyriausybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – pasiruošimas galimam galvijų ligų protrūkiui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – šių metų biudžetas
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina patvirtinti 2025 metų miesto biudžetą. ...
-
Vyriausybėje – leidimas refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Vyriausybė spręs, ar laikinai sustabdyti antrąjį jūros vėjo parko konkursą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar laikinai sustabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...