- Akvilė Jurgelionienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras kainų lygis išlieka aukštas, daugėja signalų, kad vasarinę defliaciją keis auganti infliacija: kyla energijos išteklių kainos, atlyginimai, dar labiau augs paslaugų kainos. Daugėja diskusijų, ar, kai tokia įtempta situacija, valstybei nevertėtų reguliuoti pagrindinių prekių kainų.
Nebekompensuoja augimo
Pavasarį infliacija stipriai lėtėjo, bendras kainų lygis iš esmės buvo stabilus, tačiau dabar kainos vėl kyla. Pasak banko „Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pavasarį vyravo žemos energijos išteklių kainos, tai įmonėms kompensavo darbo užmokesčio augimą. „Kitaip sakant, elektros ir dujų kainos buvo labai žemos, atlyginimai kilo, bet ta žema energijos išteklių kaina leido įmonėms taupyti kaštus ir atitinkamai nekelti paslaugų ir prekių kainų“, – detalizuoja jis.
Dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: nuo pavasario dujų kaina Europoje pakilo daugiau nei 40 proc. „Pakilusios kainos įmonėms jau nebekompensuoja darbo užmokesčio augimo. Kitaip sakant, įmonės daugiau pinigų išleidžia ir atlyginimams, ir energetikai. Tai, tikėtina, ir paskatino bendrą kainų augimą, be to, nuo šių metų pradžios buvo padidinti akcizai ir atsisakyta lengvatos restoranams. Manau, kad ir energijos išteklių kainų augimas, ir techniniai valstybiniai veiksmai skatina kainas kilti į viršų“, – apibendrina A. Izgorodinas
Tačiau ekonomistas ramina, kad, laukiant šaltojo sezono, tikėtis dar didesnio energijos išteklių pabrangimo nereikėtų. „Dujų kainų pakilimą lėmė du aspektai: konfliktas arabų regione, nes jis paveikė dujų pasiūlą pasaulyje, ir labiau techninis momentas. Rugpjūčio pabaigoje Norvegijoje prasidėjo planiniai dujų infrastruktūros remontai, dėl to atitinkamai kilo dujų kaina Europoje, nes dažniausiai tokie planiniai remontai trunka gerokai ilgiau, nei tikisi rinka, kadangi atsiranda visokiausių netikėtumų“, – situaciją aiškina jis.
„Yra gana didelė tikimybė, kad artimiausiu metu metinė infliacija gali stabilizuotis, nes pasaulio ekonominė situacija po truputį blogėja, rinka jau pradeda labai rimtai nerimauti dėl recesijos Amerikoje ir dėl sunkmečio Kinijoje, dėl to dabar matome gana didelį naftos kainos kritimą. Naftos kainos nukritusios iki tokio lygio, koks buvo šių metų pradžioje“, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, atlyginimų augimas ir toliau kels infliaciją – ypač paslaugų segmente: „Prekių segmente, manau, didelių pokyčių nebus, nes, viena vertus, dujų kaina yra pakilusi, bet, antra vertus, naftos kaina yra šiek tiek kritusi, tai infliacinį aspektą daugiau ar mažiau ir kompensuos.“
Pozicija: A. Izgorodinas labai skeptiškai vertina valstybės galimybes reguliuoti kainas, nes tai galiausiai pasibaigtų konkurencijos vartojimo segmente sumažėjimu ir ilgainiui skatintų tik dar aukštesnes kainas. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Reakcijos užsienyje
Aukštas kainų lygis diskusijas kaitina ne tik Lietuvoje, nerimo neslepia ir JAV rinkėjai, todėl prezidentės posto siekianti dabartinė viceprezidentė Kamala Harris pasiūlė uždrausti maisto tiekėjams ir maisto prekių parduotuvėms nesąžiningai didinti kainas.
Skaičiuojama, kad, prezidentaujant Joe Bidenui, maisto prekių kainos pakilo 21 proc. – tai dalis infliacijos šuolio, dėl kurio, JAV ekonomistų skaičiavimais, bendrosios amerikiečių išlaidos padidėjo maždaug 19 proc. „Visi žinome, kad kainos pakilo per pandemiją, kai sutriko tiekimo grandinės, – viename iš rinkimų kampanijos renginių neseniai kalbėjo K. Harris. – Tačiau dabar situacija mūsų tiekimo grandinėse pagerėjo, o kainos vis dar yra per aukštos.“
Aukštos kainos traukia ir kitų šalių ir institucijų dėmesį: tyrimų ėmėsi Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Jungtinės Karalystės (JK) Viešosios politikos tyrimų institutas (IPPR). Jie siekė išsiaiškinti, ar negali būti taip, kad aukštą infliaciją skatina verslininkų gobšumas. Rezultatai parodė, kad nemenka dalis stambesnių korporacijų savo produkcijos, paslaugų kainas padidino gerokai daugiau, nei augo kaštai.
Vis dėlto A. Izgorodinas labai skeptiškai vertina valstybės galimybes reguliuoti kainas. „Aišku, valstybė visada gali reguliuoti kainas, bet tokie sprendimai pasibaigs tuo, kad konkurencija vartojimo segmente sumažės, o tai ilgainiui skatins tik dar aukštesnes kainas. Manau, kad valstybės ėjimas į prekių kainų reguliavimą yra labiau politinių pareiškimų dalykas“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.
Jis teigia, kad kainoms likti to paties lygio kaip ir prieš plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžią neleidžia pasikeitusi energetikos rinkos situacija, Lietuvoje ir toliau fiksuojamas darbo užmokesčio augimas. „Energetikos rinka Europoje lieka labai trapi ir, jeigu ne gili recesija Vokietijos pramonėje, gerokai aukštesnės kainos būtų ir dabar“, – sako A. Izgorodinas.
Energetikos rinka Europoje lieka labai trapi ir, jeigu ne gili recesija Vokietijos pramonėje, gerokai aukštesnės kainos būtų ir dabar.
„Nepamirškime ir atlyginimų augimo, nes jis kyla tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose, ir kylantys atlyginimai tiesiog neleidžia įmonėms išlaikyti kainų tokio pat lygio kaip ir Ukrainos karo pradžioje, nes nuo to laiko atlyginimų augimas dauguma atvejų buvo dviženklis. Nelabai įsivaizduoju, kaip įmonės galėtų išlaikyti ankstesnį kainų lygį“, – tęsia jis.
Regiono naudai
Lietuvos bankas (LB) birželį prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,1 proc. A. Izgorodinas teigia, kad laikosi atsargaus optimizmo – „Citadele“ bankas kol kas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 2 proc.
„Tai yra gana geras rezultatas, turint omenyje visas rizikas ir problemas. Labai realu tikėtis, kad ekonomika išaugs 2 proc. Viena iš pagrindinių priežasčių, kad tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų pradžioje mažės bazinės palūkanų normos. Baltijos ir Skandinavijos regionas dėl to daugiausiai laimės, nes abiejuose regionuose labai didelė dalis paskolų išduodama už kintamas palūkanas, todėl bazinių palūkanų mažėjimas euro zonoje labai prisidės prie to, kad Baltijos ir Skandinavijos regionai atsigaus“, – sako A. Izgorodinas.
„Priminsiu, kad 2 proc. BVP augimas yra bazinis scenarijus. Matome didelę riziką, kad JAV ekonomika panirs į recesiją, matome gana drastišką situaciją Vokietijos ekonomikoje – į savo makroprognozes įrašome šias rizikas, todėl kol kas nesame linkę gerinti Baltijos šalių ekonomikos prognozių“, – teigia ekonomistas.
Jis priduria, kad Estijos ekonomiką palūkanų mažėjimas paveiks geriausiai iš visų Baltijos šalių, nes Estijos gyventojų skolos santykis su BVP yra didžiausias tarp Baltijos valstybių: „Tai Estijos vartojimą ir ekonomiką paveiks pozityviau nei Latvijos ar Lietuvos ekonomiką.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...