„Artimiausiu metu pateiksime Seimui apsispręsti dėl šio įstatymo projekto“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė konservatorius Jonas Gudauskas.

Jo teigimu, komitetas sausį ir vasarį dėl naujos Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcijos diskutavo su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o netrukus susitiks su ekspertinį įstatymo vertinimą atlikusia įmone.

Komitetas dar pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą – taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje.

J. Gudausko teigimu, vertinimą atlikę ekspertai galėjo neįvertinti oligopolinės pieno supirkimo rinkos įtakos pieno supirkimo kainodarai.

„Suprantame, kad konkurencija tokia iškraipyta, oligopolija. To ekspertai nenagrinėjo: kokią įtaką žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo santykiuose, ir žalio pieno supirkimo kainoms turi susiformavusi oligopolicija“, – kalbėjo J. Gudauskas.

Suprantame, kad konkurencija tokia iškraipyta (...)

 

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas posėdyje teigė, kad vertinimas užtruko dėl ekspertams atrinkti rengtų viešųjų pirkimų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad ūkininkų bendruomenė vertinimui nepritarė.

Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.

Įstatymo projektu siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.