Būsto paskolų ekspertė analizuoja, kaip per penkiolika metų keitėsi palūkanos. Panašus į dabartinį EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo tik 2009 metų pradžioje.

„Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR yra 2,7 proc., praktiškai – 2,8 proc.“, – teigė būsto paskolų ekspertė Laura Šeškienė.

Tai reiškia, kad svarstantys apie būsto paskolą, su dabartiniu EURIBOR ir bankų marža turėtų nusiteikti jau 5 proc. palūkanoms.

„Tai tikrai nėra pats pigiausias palūkanų metas. Tie geri laikai, kurie buvo prieš kelerius metus, bent kol kas yra pasibaigę“, – situaciją komentavo L. Šeškienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors būsto paskolos brangsta visoje Europos Sąjungoje (ES), aiškėja, kad lietuviai iš visų moka didžiausias palūkanas. Lapkričio mėnesį buvome vieninteliai, perkopę 4 proc. ribą ir mokėjome  vienu procentu daugiau už euro zonos vidurkį. 

„Lietuvos gyventojai sumokėjo 73 tūkst. eurų palūkanų. O jei imtume kitos kokios nors euro zonos gyventojus, tai jie yra sumokėję apie 50 tūkst. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad 23 tūkst. eurų palūkanų lietuviai sumoka daugiau už 1000 tūkst. eurų paskolą per trisdešimt metų“, – savo skaičiavimus dėstė ekspertė.

Lietuvos Bankų asociacijos (LBA) teigimu, skolinimasis Lietuvoje atrodo brangiausias, nes mūsų rinkoje dominuoja kintamosios palūkanos. O kitose šalyse jos – fiksuotos.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto rinka.

„Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų yra išduota su kintamomis palūkanų normomis. Tai yra, kuomet žmonės susiejo savo palūkanų normas su EURIBOR 6 mėnesių, o kartais ir 3 mėnesių. Dėl to EURIBOR pakilimas iškart pasimato“, – aiškino LBA vadovė Eivilė Čipkutė.

Ekonomistai turi savo paaiškinimų, kodėl lietuviškos palūkanos didžiausios.

„Pagrindinė priežastis ir problema yra konkurencijos trūkumas bankų sektoriuje“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto (NT) rinka. Be to, bankai jau kurį laiką priversti kaupti didesnį rezervą netikėtoms rizikoms.

„Praėjusiais metais buvo įdiegtas papildomas rezervas, kuris reguliuoja bankų kreditavimo sistemą. Buvo imtasi tam tikrų ribojimo priemonių, kad taip stipriai nekaistų NT rinka“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto peržengta 4 proc. riba – ne pabaiga. Už būsto paskolas lietuviams teks atriekti dar daugiau pinigų.

„Čia tikrai nėra pabaiga, kadangi Europos centrinis bankas, labai tikėtina, iki vasaros pabaigos kels bazines palūkanas. Paskui jų nemažins“, – prognozavo A. Izgorodinas.

Anot bankininkų, didelės palūkanos šią akimirką apsunkina žmonių gyvenimą, bet ateityje tai leis sumažinti būsto kainas. Tačiau kam našta per sunki, gali kreiptis į paskolų davėjus ir persiderėti dėl geresnių sąlygų.

„Tas laikas visada yra tinkamas derėtis. Sakyti, kad kažkam dabar geriausias laikas, būtų naivu“, – teigė  I. Genytė-Pikčienė.

Ar bankai ryžtasi mažinti maržas neatsako.

„Mes asociacijoje kainos klausimų nediskutuojame. Individualiai nustatome“, – trumpai pakomentavo E. Čipkutė.

Dėl kylančių palūkanų vėluojančių paskolų skaičius išaugo tik procentu. Tačiau Lietuvos bankas (LB) pastebi kitą tendenciją.

„Matome, kad  būsto paskolos išduodamos šiek tiek rizikingesnės. Tai yra išduodamos su mažiau atsakingais skolinimosi standartais, su ilgesne paskolos trukme“, – kalbėjo LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Europos centrinis bankas dar kartą kelti bazines palūkanų normas žada vasarį.