Psichologo, verslo konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ ugdymo partnerio dr. Arvydo Būtos teigimu, gebėjimas netradiciškai žvelgti į sudėtingas situacijas ne tik padeda greičiau rasti išeitį, bet ir ugdo organizacijos atsparumą.

Visuomet yra galimybė

Prieš dvejus metus Europoje atliktas daugiau kaip 300 aukščiausios grandies vadovų tyrimas, 2021 m. publikuotas verslo mokyklos „Insead“, atskleidė, kad COVID-19 pandemijos kontekstas išryškino tris reakcijos į didelio neapibrėžtumo sąlygas tipus.

„Net 60 proc. apklaustųjų į pandemijos atneštus pokyčius reagavo nerimastingai, 30 proc. prisiėmė atsakomybę, bandė šaltakraujiškai ištverti ir apsaugoti savo organizacijas ir tik dešimtadalis buvo aktyvūs ir entuziastingi. Taigi, galime sakyti, kad vos 10 proc. į krizę pažvelgė kūrybiškai“, – teigė A.Būta.

Ugdymo eksperto nuomone, tiek 2008 m. krizė, tiek pandemijos laikotarpis parodė, kad, kai verslai stoja, visuomet yra galimybė daryti ne daugiau ar mažiau, o kažką kito.

„Yra nauja situacija, vadinasi, ieškome naujų galimybių. Pavyzdžiui, karantino metu neveikė viešbučiai, tačiau buvo tokių, kurie pasiūlė apgyvendinimą medikams, kad jie neparneštų namo viruso. Kai kurie viešbučiai pasiūlė apgyvendinimą nuo režimo bėgantiems Baltarusijos piliečiams, o dalis siuvyklų ėmėsi siūti kaukes, taigi, sprendimų rasti galima“, – tikino psichologas.

Mokytis kūrybingumo

Anot A.Būtos, bet kokioje situacijoje egzistuoja trys išeitys, o jei matome tik dvi – daryti arba ne, vadinasi, nematome pakankamai ir mums reikalingas kūrybingumas.

„Kaip mėgo sakyti verslo konsultantas Ichakas Adizesas, krizių metu įmonės, užuot apsipjausčiusios lašinius, dažniausiai apsipjausto raumenis. Ne paslaptis, kad didžiausios išlaidos organizacijoms yra darbuotojai ir jų atlyginimai. Taigi, jei įmonė pradeda taupyti pinigus darbuotojų sąskaita, ji apsipjausto raumenis, o lašiniai šiuo atveju yra kitokie geri dalykai, kuriais galima mėgautis ne krizės atveju, – teigė ekspertas ir atkreipė dėmesį į tai, kad krizė kaip tik yra geriausias laikas investuoti į darbuotojus ir mokytis kūrybingumo. – Pastebima, kad tos įmonės, kurios krizės metu neatleido darbuotojų, bet, priešingai – investavo į jų mokymą, nes tuo metu laiko tam tikrai yra, baigiantis krizei išsikapstė greičiau, nes turėjo tam reikalingus raumenis.“

Reikia kantrybės

Kaip teigė ugdymo ekspertas, išskiriami penki kūrybos proceso etapai.

„Pirmasis –  pasiruošimo, kai svarstoma, ką sukurti, ką galima daryti kitaip, o ko iš viso nebedaryti. Antrasis – frustracija. Tai būsena, kai dar neturiu nieko sukūręs ir darosi neramu“, – vardijo ekspertas ir pridūrė, kad menininkai šį etapą vadina kūrybinėmis kančiomis, pramogauja ir laukia mūzos, o verslininkai šio etapo visiškai netoleruoja ir nedaro nieko arba imasi bet ko.

Trečias etapas yra inkubacijos – tai laikas, reikalingas norint pereiti į ketvirtąjį, kai lyg iš dangaus nukrinta idėjos, o paskutinis žingsnis yra pasitikrinimas, ar tai, ką sugalvojome, yra mums išties naudinga.

A.Būta pastebi, kad frustracijos ir inkubacijos etapai reikalauja nemažai verslui itin brangaus laiko, tačiau gera žinia ta, jog yra daugybė priemonių – kūrybinio mąstymo technikų, padedančių greičiau pereiti sudėtingus etapus, tačiau svarbu jas išmanyti ir naudoti.

Svarbi komanda

Ekspertas pastebi, kad yra daugybė kūrybingumo ugdymo technikų: Osborno ir Eberle'ės SCAMPER, Crovitzo ryšio algoritmai, Grossmano išankstinių nuostatų neigimas, įvairūs grupiniai metodai, tokie kaip bent šešių modifikacijų smegenų šturmas, Buzano mintilapiai, mąstymo modeliavimas (angl. Design Thinking) ar stimuliavimas daiktais. „Šių ar panašių metodų naudojimas sumažina frustraciją ir sutrumpina inkubacijos periodą. Pirmiausia, naudojant juos, svarbu turėti kuo daugiau idėjų ir tik vėliau svarstyti, kurios tinkamos, o kurios ne, nes jeigu jau pradedame svarstyti, idėjos baigiasi.“

Dar viena priemonė, padedanti organizacijoje ugdyti kūrybingumą, – idėjų, alternatyvų generavimo sesijos, įtraukiant darbuotojus.

„Krizės akivaizdoje vadovai jaučia asmeninę atsakomybę už įmonę, todėl dažnai užsidaro vieni ir galvoja, ką daryti, užuot į procesą įtraukę kitus. Tuomet darbuotojai laukia ir nerimauja, nuogąstauja, vadovai nieko nesugalvoja ir atsiranda užburtas ratas. Į procesą įtraukę darbuotojus, atrasime daugiau idėjų, nes ieškosime jų ne pavieniui, – kūryba visuomet yra socialinis procesas ir sprendimus lengviau rasti pasinaudojant kolektyviniu, komandos protu“, – tikino psichologas.

Užuot apipjaustę lašinius, dažniausiai apipjausto raumenis.

Pasak jo, neretai įmonės, diegiančios organizacijoje LEAN sistemą, naudoja Kaizen metodą, skirtą darbuotojų pasiūlymams, kaip patobulinti darbą, surinkti. „Nutinka taip, kad iš pradžių sulaukiama labai daug pasiūlymų, nes žmonės juos buvo sugalvoję seniai, – tereikėjo paklausti. Praėjus keliems mėnesiams, idėjos baigiasi, nes baigiasi ir kūryba“, – pažymėjo A.Būta.

Būtinas smalsumas

Psichologo teigimu, sąlygos kūrybingumui ugdyti mūsų šalyje nepalankios, nes vakarietiška švietimo sistema yra nukreipta į žinių įsisavinimą, o ne į praktinį pritaikymą. Svarbu ir tai, kad kūrybingumas neįmanomas be smalsumo, o neretai jis ne tik neskatinamas, bet ir užgožiamas jau nuo pirmųjų mūsų dienų. Kitokį požiūrį į švietimą taiko Izraelis, Japonija, link to juda ir Skandinavijos šalys.

„Kai vaikai pradeda klausti: „kas čia?“, dar atsakome, tačiau kai prasideda klausimai „kodėl?“, dažnas atsakymas būna „todėl“ arba „daug žinosi, greit pasensi“. Kitaip yra Izraelyje: vaikas, uždavęs klausimą, skatinamas mąstyti ir ieškoti atsakymų, todėl drąsa būti smalsiam, skatinti kitus klausti ir tai daryti pačiam yra labai svarbūs gebėjimai“, – įsitikinęs ugdymo ekspertas.

Požiūris: psichologas dr. A.Būta atkreipė verslo atstovų dėmesį į tai, kad per krizę galima ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti. / A. Būtos asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, smalsumo trūkumas neretai atsispindi ir buitinėje mūsų kalboje: „Vienas bene dažniausiai vartojamų žodžių Lietuvoje yra „nesąmonė“. Kai tariu šį žodį, tarsi sakau, kad tai, kas vyksta, iki mano sąmonės neateina – aš nepriimu ir iš karto užkertu kelią bet kokioms idėjoms, užuot pasigilinęs, kas yra įdomaus ir vertingo. Tad, jeigu kas nors apie jūsų idėją sako, kad tai nesąmonė, priimkite kaip komplimentą, nes tai taip originalu, kad iki jo sąmonės neateina.“

Nesustoti po klaidos

Susidūrę su problema, anot A.Būtos, esame įpratę ieškoti priežasčių, tačiau tai ne visuomet naudinga.

„Jei aparatas neveikia, reikia rasti gedimą, tačiau tai ne visuomet tinka žmonių gyvenime, nes įsipina laiko aspektas. Jei sugedusi technika stovi, jai laikas tarsi neina – galiu rasti gedimą ir sutvarkyti, tačiau žmonių gyvenime priežastis būna praeityje, kur nenueisiu ir nepataisysiu“, – lygino ekspertas ir atkreipė dėmesį į tai, kad neretai, bandydami grįžti į praeitį, pradedame kaltųjų paiešką, o ne kūrybos procesą.

Būtent smalsumą, o ne gynybą ar teisinimąsi, anot A.Būtos, naudinga skatinti susidūrus su iššūkiais: „Mes žinome problemą, o kokia būtų ideali situacija, jei viskas būtų gerai? Ką turime ir ko ne? – klausia ekspertas ir pažymi, kad į tai atsakę galime susidėlioti veiksmų planą ir padaryti kitaip. – Svarbu ir tai, kaip mes formuluojame problemą, nes viena yra sakyti „nėra pinigų“ – tai visai neskatina jų ieškoti, – o visai kita formuluoti problemą kaip klausimą, kur galiu jų gauti.“

Jis pabrėžė, kad ideali situacija krizės atveju nebūtinai yra apie grįžimą į įprastą laiką – tai rodo naują idealią situaciją pagal aplinkybes, ir pateikia nuotolinio darbo pavyzdį: „Pandemijos metu pradėjome dirbti nuotoliu ir radome to privalumus. Ar tai reiškia, kad dabar turime grįžti atgal ir jo atsisakyti?  Gal priešingai – galime įdarbinti jo privalumus? Neverta grįžti penkerius metus atgal – naudingiau bus žiūrėti, ką galime pritaikyti naujai.“

„Dažnai klientų klausiu, ar jie mokosi iš savo klaidų. Nors visi kartu tikina, kad taip, kai paklausiu, kaip tai daro, atsakymas skamba maždaug taip: „Padarėme klaidą ir žiūrime, kad nebedarytume“. Aš atsakau, kad jie mokosi nebedaryti nieko. Kai suklydome, apmąstėme, ką galėjome daryti kitaip ir sukūrėme naują veiksmą, kurį galėsime pritaikyti ateityje, – tai yra mokymasis“, – pastebėjo ekspertas.

Reikia ir piktžolių

„Svarbu suprasti, kad mes nebegrąžinsime to, kas buvo. Kaip yra pasakęs graikų filosofas Heraklitas, „vienintelė konstanta gyvenime yra pokytis“, todėl pravartu išmokti ne nerimauti, bijoti ar graudintis, o kurti naudojant įvairias priemones. Visa tai yra naujos galimybės, todėl naudinga įvertinti, ką turime ir ką galime padaryti“, – pastebi A.Būta.

„Piktžolė, kaip ir kiekvienas augalas, yra gaji – ji nesidairo, kur jai augti, ir nesvarsto, kas jai trukdo: ji auga per asfaltą ir negalvoja, kad gali būti krizė. Tokį gajumą per smalsumą, kūrybingumą, randant galimybes ir jas kuriant, organizacijai ir darbuotojams ugdyti turi ir verslas“, – apibendrina ekspertas.