Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė finansinė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.

„Maždaug keturioms iš penkių greituosius kreditus paėmusių šeimų finansiniai įsipareigojimai yra didelė našta. Pavojinga tendencija, kad šią naštą užsikrauna mažiausių pajamų namų ūkiai, kurių galimybės susidoroti su netikėtais finansinės padėties pokyčiais yra ribotos“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

Apklausos duomenimis, finansinių įsipareigojimų turi maždaug šeštadalis (16,9 proc.) namų ūkių. Beveik pusė iš finansinių įsipareigojimų turinčių šeimų (46,5 proc.) naudojosi finansinės nuomos (lizingo) bendrovių paslaugomis ir skolinosi vartojimo išlaidoms (27,6 proc.), penktadalis nurodė, kad yra pasiėmę paskolą būstui įsigyti, o greituosius kreditus turi 18,8 proc. šeimų. Greitųjų kreditų bendrovėms dažniausiai įsiskolinę mažiausias pajamas turintys namų ūkiai: 75 proc. mažiau nei 350 Eur gaunančių ir finansinių įsipareigojimų turėjusių šeimų nurodė turinčios įsiskolinimų greitųjų kreditų bendrovėms.

Turimus finansinius įsipareigojimus kaip didelę naštą įvardijo 47,1 proc. finansiškai įsipareigojusių namų ūkių, o tarp greituosius kreditus turinčių šeimų finansinę naštą patiriančiųjų dalis siekia 83,9 proc. Be to, net 71,8 proc. iš greitųjų kreditų bendrovėms įsiskolinusių šeimų per praėjusį pusmetį nesugebėjo nė kiek sutaupyti.

Apskritai bent šiek tiek sutaupo maždaug pusė šeimų (45,5 proc.). Dažniausiai santaupoms atidedama nuo 31 iki 150 Eur (45,7 proc. visų sutaupiusiųjų). Apklausos dalyviai optimistiškiau vertina savo galimybes sutaupyti ateityje – namų ūkių, ketinančių sutaupyti per artimiausią pusmetį, buvo daugiau (61,1 proc. visų respondentų) nei sutaupiusių per praėjusius 6 mėn.

Namų ūkiai dažniausiai taupė ne konkrečiam tikslui, o siekdami turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms ar apsisaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo. Šias priežastis nurodė atitinkamai 56,9 proc. ir 51,6 proc. taupančių namų ūkių. Konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, didesniam pirkiniui taupančių namų ūkių dalis sudarė beveik trečdalį (30,4 proc.) visų taupiusių apklaustųjų, o namų ūkių, kurie taupė siekdami gauti grąžą, dalis buvo mažiausia (3,7 proc.). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, teigė taupantis kas ketvirtas (25,2 proc.) namų ūkis.

Populiariausios taupymo priemonės ir toliau buvo likvidus finansinis turtas: grynieji pinigai, laikomi namuose (59,7 proc.), ir sąskaita arba indėlis banke (54 proc.). Kitų taupymo priemonių populiarumas buvo gerokai mažesnis – gyvybės draudimo produktus pasirinkę nurodė 10,9 proc., pensijų fondus – 6,6 proc., investicijas į nekilnojamąjį turtą – 3,7 proc. apklaustųjų.