- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros didmeninės kainos Lietuvoje šį rudenį beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Ji atliko ES šalių elektros kainų analizę, kurią paskatino internete plintanti dezinformacija apie neva didžiausias tarp ES šalių elektros kainas Baltijos šalyse.
Įvykiai Suomijoje
Pasak agentūros, praėjusią savaitę Lietuvoje elektros didmeninių kainų vidurkis buvo 96,6 Eur/MWh, arba 32,2 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai siekė 142,44 Eur/MWh.
Vis dėlto rugsėjo 9–15 d. didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo 4,6 proc. – nuo 92,4 Eur/MWh iki 96,6 Eur/MWh. Latvijoje elektra taip pat pabrango 4,6 proc., o Estijoje elektros kainos mažėjo 2,4 proc.
Pasak energetikos ekspertų, šį elektros kainų padidėjimą lėmė įvykiai Suomijoje: dėl remonto šalyje neveikia du atominiai reaktoriai – antrasis Olkiluoto atominės elekrinės (AE) reaktorius sustabdytas dėl gedimo, o Lovysos AE vykdoma prevencinė priežiūra. Kaip pranešama, reaktoriai gali neveikti iki rugsėjo pabaigos.
Atitinka vidurkį
LEA akcentuoja, kad didžiausia didmeninė elektros kaina ES šiemet fiksuota Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis šiemet yra mažesnis nei pernai ir atitinka ES šalių elektros kainos vidurkį.
„Baltijos šalyse vartotojų mokama elektros energijos kaina atitinka vidutinę ES valstybių elektros energijos kainą ir fiksuojama elektros energijos kainų mažėjimo tendencija. Tai lemia sparčiai auganti vietinės elektros gamyba. Šiais metais vidutiniškai pasigaminame apie 63 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos; praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 47 proc.“, – LEA pranešime cituojamas agentūros Energetikos duomenų analizės centro analitikas Dovydas Balčiūnas.
Artėjant Baltijos šalių atsijungimui nuo sovietinės elektros sistemos, dezinformacijos išpuolių gali būti ir daugiau.
Jis atkreipia dėmesį, kad didžiąją šių metų dalį neveikė didelės galios jungtis tarp Estijos ir Suomijos, todėl Baltijos regione formavosi aukštesnės nei Skandinavijoje kainos. Anot jo, tik auganti elektros gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) apimtis leido išlaikyti kainų žemėjimo tendenciją Lietuvoje.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi šių metų pradžioje, kai dėl žemos oro temperatūros, padidėjusio elektros energijos suvartojimo ir remontuojamų regiono elektrinių susidarė elektros deficitas ir pakilo dienos vidutinės elektros kainos Baltijos šalyse.
Pasak D. Balčiūno, LEA nuolat stebi rinką: duomenys rodo, kad neigiamų pokyčių elektros energijos kainai nėra, elektros kainų kitimo tendencijos atitinka daugiametes arba buvusias pastarąjį dešimtmetį. Tačiau, artėjant Baltijos šalių atsijungimui nuo sovietinės elektros sistemos, dezinformacijos išpuolių gali būti ir daugiau.
Siūlo peržiūrėti sutartis
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) taip pat prognozuoja, kad kitais metais elektros kaina laikysis panašiame lygyje kaip šiemet. VERT vadovo Renato Pociaus teigimu, biržoje elektra turėtų kainuoti apie 80 eurų už 1 MWh.
Artėjant šaltajam sezonui R. Pocius siūlo peržiūrėti sutartis kintamos, su birža susietos kainos elektros tiekimo planus turinčius vartotojus, nes, jo teigimu, žiemą mažės pigios saulės elektrinėse pagamintos elektros pasiūla.
„Vasarą, kai daug saulės elektros gamybos, dažnai dienos laikotarpiu arba savaitgaliais elektros kaina yra gana žema ir vartotojams tai finansiškai gali būti naudinga, jei vartotojas vartoja elektrą būtent tada, kai elektra kainuoja labai pigiai. Tačiau artėjant žiemai gamyba iš saulės generatorių gerokai sumažėja ir nėra tokios pigios elektros dienos laikotarpiu arba savaitgaliais“, – LRT radijui sakė VERT vadovas.
Anot jo, tokie gyventojai turėtų labai rimtai pagalvoti dėl fiksuotos kainos plano, juolab, kaip pabrėžė R. Pocius, plano keitimas buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms nekainuoja, nepriklausomi tiekėjai negali reikalauti netesybų už nutrauktą sutartį.
LEA duomenimis, rugsėjo 1–17 d. nepriklausomi elektros tiekėjai dvejiems metams siūlė užsifiksuoti 25,3 cento už 1 kWh vidutinę kainą, metams – 24,7 cento. Nefiksuotos kainos planų vidurkis siekė 25,6 cento.
LEA taip pat skelbia, kad praėjusią savaitę biokuro ir degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios tarp Baltijos šalių, šiek tiek pigo ir gamtinės dujos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...