10 kartų už Lietuvos rinką didesnė Lenkijos rinka vilioja ne tik įvairiomis galimybėmis, bet ir pastaruoju metu nusistovėjusiu nacionalinės valiutos kursu. Anot Lietuvos verslo atstovų, veiklos pradžioje dažniausiai labiau apsimoka susirasti vietinį partnerį ir su juo dalytis, nei bandyti veikti vienam.
Augantis Lenkijos Bendrasis vidaus produktas (BVP), ir nacionalinės valiutos stabilumas lemia šalies populiarumą tarp užsienio investuotojų. Taip pat ir Lietuvos.
„Tradicijos lėmė, kad abi šalys yra stiprios strateginės ekonominės partnerės. Pastaraisiais metais auga prekybos apyvarta tarp Lenkijos ir Lietuvos. Pernai ji priartėjo prie 3 mlrd. eurų. Lenkija į Lietuvą jau šiemet keliolika procentų padidino eksportą, Lietuva – 30 proc., ir sėkmingai žengia į mūsų rinkas. Lietuvos tiesioginės investicijos Lenkijoje pernai sudarė daugiau nei 0,5 mln. zlotų“, – teigė Lenkijos ūkio viceministras Andrzejus Dycha.
„Lenkija pagal investicinių pritraukimą yra viena iš lyderių regione. Tas traukia investuotojus iš užsienio dėl rinkos dydžio ir potencialo augti. Lietuvos kompanijoms yra galimybė atrasti kompanijas kurios įdomios ir jas būtų galima nupirkti“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa.
Tačiau „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje pastebi, kad lietuviškos įmonės bandžiusios įžengti į Lenkijos rinką be partnerių ten dažnai nudegė.
Būtent partneriai gali pasirūpinti – bent jau pradžioje – rinkodara ir klientų paieška. Įtakingi pagalbininkai, o kartais net ir politinis užnugaris gerokai palengvina kelio skynimąsi į daug perspektyvų žadančią Lenkijos rinką. Norint joje įsitvirtinti, siūloma tai padaryti kuo greičiau – po septynerių metų Lenkija laisvosiose ekonominėse zonose besikuriančioms ir veikiančioms užsienio įmonėms žada netaikyti lengvatų. Be to, esą reikia gerai išstudijuoti kur verslas perspektyvus.
„Lenkijoje yra 16a vaivadijų. Kiekviena savotiška, skirtinga, manau, priklauso nuo pačios kompanijos, kokių produktų nori pasiūlyti, kokią strategiją įvesti. Kaip žinia, pietų regionas yra turtingesnis, čia galima pelningai ir daugiau uždirbti. Regionas yra labai stiprus automobilių pramone, jeigu yra Lietuvoje kompanija, kuri tiekia detales, tai pietų regionas yra idealiausias tam verslui vykdyti“, – tęsė V. Uksa.
Lietuvos įmonės, nusprendusios žengti į Lenkiją, gauna galimybę prasimušti į kitų šalių rinkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...