Ketvirtadienį europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios įmonės „RB Rail“ akcininkai balsavo dėl nepasitikėjimo B. Rubesa. Nepasitikėjimą išreiškė Estija ir Lietuva.

„Išsiskyrė akcininkų ir B Rubesos nuomonės svarbiais projekto įgyvendinimo klausimais“, - Eltai sakė M. Dubauskas. Plačiau Lietuvos pozicijos ir kokie nesutarimai kilo su „RB Rail“ vadove, jis nekomentavo.

B. Rubesos darbu atvirai nepasitenkinimą reiškė buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė. Tuomet teigta, kad B. Rubesa kenkia projektui. Ja buvo nepatenkintas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„RB Rail“ lygiomis dalimis valdo trijų Baltijos šalių geležinkelių įmonės. Lietuvoje tiesioginė akcininkė yra „Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė „Rail Baltica statyba“.

B. Rubesa: „Rail Baltica“ projekte tapau nepatogi Baltijos šalims

Lietuvai ir Estijai išreiškus nepasitikėjimą bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadove Baiba Rubesa, ši teigia, kad yra nepatogi savų interesų turintiems šalių atstovams. Tačiau iš pareigų ji nesitraukia.

Ji išplatintame laiške teigia, kad stengėsi kuo skaidriau įgyvendinti europinės vėžės projektą „Rail Baltica“ ir tvirtai laikėsi pozicijos, kad jis turi būti įgyvendinamas skaidriai.

„Suprantu, kad tapau nepatogia vadove, kuri nepatenkina specialių akcininkų ir net naudos gavėjų interesų, pasirinkdama aukštas korporatyvinio valdymo vertybes, skaidrumą, sąžiningą projekto įgyvendinimą“, - laiške teigia B. Rubesa.

Ji savo laiške tikina, kad sulaukė pasipriešinimo iš kai kurių įmonės stebėtojų tarybos narių, kuriuos sudaro atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

B. Rubesa teigė, kad nuolat sulaukdavo spaudimo, jog paaukotų tarptautinę viešųjų pirkimų praktiką, o stebėtojų taryba nuolat kišosi į vidinius procesus, „įskaitant stebėtojų tarybos sprendimą paskirti trimis vidaus auditoriais konkrečius asmenis su nacionaliniais interesais, neskelbiant atviro ir viešo konkurso“.

„Mano asmeninė vizija - kad šis projektas, už kurį sumokės Baltijos šalių ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai, turi atnešti tikrą ir apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą visuomenei ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikai, užtikrinti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę, ne tik tiesiog pastatyti geležinkelių infrastruktūrą. Be to, projektas turi būti valdomas efektyviausiu būdu, kas šiuo metu nėra daroma“, - teigia B. Rubesa.

Pasak jos, šie metai projektui svarbūs tuo, kad bus priimti galutiniai sprendimai dėl vėžės nuo Lenkijos sienos link Kauno tobulinimo. Šiuo metu ši vėžė neatitinka „Rail Baltica“ greičio standartų.

Ji tikina nesulaukusi oficialaus pranešimo apie akcininkų sprendimą išreikšti nepasitikėjimą ja, tačiau apie tai sužinojo iš dešimties minučių pokalbio su Estijos atstove.

„Žinau, kad dviejų akcininkų išreikštas nepasitikėjimas manimi susijęs su mano iniciatyva užtikrinti efektyvų projekto valdymą“, - teigia ji. Be to, priduria, kad siekia, jog projektą visose trijose šalyse įgyvendintu viena įmonė, kaip buvo sutarta kuriant „RB Rail“ ir tai užtikrintų mažiausius kaštus.