- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties.
Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties, kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, dar gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba.
„Atsižvelgiant į ES sprendimą pasitraukti iš sutarties ir laikantis bendro ES Tarybos sprendimu priimto požiūrio, kad modernizacijos rezultatai yra nepakankami, Lietuvai būtų naudinga pasitraukti iš sutarties nelaukiant jos modernizavimo“, – teigiama nutarimo projekte.
Vyriausybei pritarus pasitraukimą iš sutarties prezidento teikimu dar turės patvirtinti Seimas.
Anot Energetikos ministerijos, iš sutarties pasitraukus pasitraukus ES ir daugeliui ES valstybių narių ir nebelikus Europos Komisijos (EK) koordinavimo, didėtų metinis mokestis, siekiantis apie 7 tūkst. eurų.
Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas.
„Įvertinus kilusias abejones ES ir ES valstybių narių tarpe dėl organizacijos pridėtinės vertės, nėra tikslinga svarstyti tam skirti papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – rašoma projekte.
Pasak ministerijos, Lietuvai pasitraukus iš sutarties dar 20 metų liktų galioti joje numatytas iki pasitraukimo atliktų investicijų apsaugos laikotarpis.
„Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.
Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.
Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.
Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.
Dar 2022 metais iš šios sutarties pasitraukė Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija. Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...
-
E. Sabutis: valstybinių kelių fondas galėtų veikti jau 2026 metais (interviu)4
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad valstybiniams keliams finansuoti skirtas fondas galėtų būti įkurtas jau 2026 metais. ...