- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai per devynis mėnesius tautiečiai Lenkijoje išleido kiek daugiau nei 270 milijoną eurų ir tai buvo 17 proc. daugiau nei užpernai. Degalų kainoms susilyginus, o pieno produktams Lietuvoje gerokai atpigus, kyla klausimas, kam gi išleisti milijonai.
Pasirodo, nealkoholiniams gėrimams tenka apie 16 proc., alkoholiui bei tabakui – kiek daugiau nei 10 proc., paslaugoms – beveik 29 proc., o didžiausia išlaidų dalis – tenka ne maisto prekėms. Labiausiai Lenkija kainomis vilioja besistatančius ar įsirenginėjančius namus.
Plačiau apie tai kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Kokią sumą lietuviai paliko Lenkijos ekonomikai per paskutinį praeitų metų ketvirtį?
– Aš pasakysiu ne sumą milijonais eurų, nes ji gali atrodyti labai didelė. Įvardinsiu procentinę išraišką, kiek tai atrodo, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleidžia Lietuvoje. Pernai mažmeninė prekyba Lietuvoje siekė beveik 20 mlrd. eurų. Tai – kas išleidžiama Lenkijoje, yra mažiau nei 2 proc. Tai – labai mažai, palyginti su tuo, ką kiti europiečiai išleidžia kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Šveicarai mėgsta apsipirkinėti Prancūzijoje, Norvegai apsipirkinėja Švedijoje. Ten išleidžiamos gerokai didesnės sumos. Tai galima gąsdintis, kad praėjusiais metais Lenkijoje išleisti keli šimtai milijonų eurų, bet, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleido Lietuvoje, tai – labai mažai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Labiau stebina tai, ką jie ten pirko. Anksčiau lietuviai važiuodavo pigių degalų, kurie dabar nebėra pigūs, pigios mėsos, pieno. Bet didžiąją dalį produktų sudarė visai ne maisto prekės?
– Reikia turėti omeny, kad praėjusiais metais, kai Lietuviai važiavo, tai dar buvo gerokai pigesni degalai. Prieš rinkimus Lenkijoje dirbtinai buvo sumažintos degalų kainos. Tuomet lietuviai dažniau važiuodavo apsipirkti tiek maisto, tiek įvairių paslaugų: atostogauti, pavalgyti restorane, įsipilti pigesnio kuro ir grįžti į Lietuvą. Matome, kad pagrindinės išlaidos – ilgalaikio vartojimo prekės. Natūralu, kad labai daug maisto produktų neprisipirksi. Būtent dėl tų produktų kainų skirtumo apsipirkti važiuoja tik tie gyventojai, kurie gyvena arčiau sienos. Ir ką rodo duomenys, tai tie, kurie gyvena 50 kilometrų iki pasienio, jie gali sau leisti sugaišti tą laiką apsipirkimui. Didžioji dalis pirkinių – buitinė technika, baldai įsirenginėjantiems būstą. Dėl masto ekonomijos, dėl kitų priežasčių Lenkijos rinkoje gali būti ir asortimentas didesnis, ir kainos mažesnės, kas skatina lietuvius ten važiuoti.
– Nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) tam tikriems maisto produktams, ar tai vis dar gali būti kabliukas lietuviams?
– Tiems, kurie gyvena arčiau pasienio – taip. Net ir neatsižvelgus į mokesčių skirtumą, daugelis maisto produktų – gerokai pigesni. Tai tie, kurie gyvena netoli pasienio arba turi laiko toms kelionėms, tai jie pasinaudodavo tuo. Matėme nemažai net organizuotų apsipirkimų, kai net ne viena šeima važiuoja, o kelios. Yra ir įmonės, kurios atveža įvairias prekes iš Lenkijos. Bet aišku, kalbant apie maisto produktus, tai labai retas atvejis, kad žmogus, gyvenantis Šiauliuose, Panevėžyje ar Vilniuje važiuotų nusipirkti maisto produktų į Lenkiją.
– Šiemet pas mus rinkiminiai metai, tai gal ir lietuviai gali tikėtis pigių degalų ar nulinio PVM?
– Lenkijoje baigėsi rinkimai, baigėsi ir tos mokestinės lengvatos. Šiemet nuo metų vidurinio jau ir tas nulinis PVM nebebus taikomas maisto produktams. Neabejoju, kad diskusijų bus apie tai. Nes tos diskusijos būna ne tik prieš rinkimus, o kiekvienais metais, pastaruosius 20 metų, bet labai retai tampa realybe. Aš nemanau, kad bus toks tiesioginis rinkėjų papirkinėjimas, kokį mes matėme Lenkijoje, bet diskusijų apie tai bus tikrai daug.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...