- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl lietuviškos medienos eksporto vietinė pramonė patiria vis didesnį žaliavų trūkumą ir brangimą. Lietuviškos žaliavos deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos, tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad planuojama imtis konkrečių veiksmų, kad mediena nebūtų išvežama, skelbia LNK žinios.
Anot Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, rinkoje esančios medienos žaliavos kainą didina kelios pagrindinės priežastys.
„Paklausai įtaką daro rinka. Poreikis yra, natūralu, kad visi medienos perdirbėjai tarp to kiekio konkuruoja, nes mediena yra ribotas išteklius, kurio naudojimą patvirtina Vyriausybė ir aplinkos ministras“, – LNK žinioms sakė urėdijos atstovas.
Pasak V. Kaubrės, dar prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, kilimas prasidėjo pernai. VMU atstovo teigimu, praėjusiais metais medienos žaliavos kaina augo 40 proc., šiemet ji – dar maždaug penktadaliu didesnė.
Žada imtis priemonių
Aplinkos ministerija sako, kad medienos sektorių stipriai veikia įvestos sankcijos medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Lietuva importuodavo medieną tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Dabar tas importas yra sustojęs ir faktiškai Lietuvos sąlygomis mes turime medienos deficitą“, – LNK žinioms teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.
Lietuva liko vienintelė valstybė, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas sako, kad Lietuvos pramonei jaučiant vis didesnį vietinės žaliavos stygių, būtina spręsti medienos išvežimo klausimą.
„Dėl tos priežasties, žinodami, kas gali atsitikti, lygiai taip pat savo rinkas uždarė estai ir latviai. Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kaip jau daug metų šiame regione, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs“, – teigė R. Beinortas.
Asociacijos atstovo teigimu, kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma praktika – žaliavą perdirbti valstybėje ir naudoti vietinės pramonės poreikiams.
Aplinkos ministerija sako planuojanti imtis veiksmų, kad papildomo medienos išvežimo iš Lietuvos nebūtų.
„Tiesiogiai riboti (eksporto – red. past.) mes negalime, kadangi yra laisva prekyba tarp Europos Sąjungos šalių. Bet vis dėlto numatome keisti prekybos taisykles ir pagal tas prekybos taisykles fiksuoti įsigyjamos medienos kiekį“, – tikino viceministras.
K. Vanago / BNS nuotr.
Asociacija: pakeitimai – nepakankami
Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas Eltai sakė, kad ministerijos siūlomi pakeitimai neturės poveikio susiklosčiusioje situacijoje.
„Ministerijos siūlomi sprendimai neatneš norimų rezultatų ir medienos išvežimo iš Lietuvos nesustabdys. Teikiami pakeitimai nėra pakankami, dėl jų pramonė išsakė savo pastabas ir nuogąstavimus“, – teigė R. Beinortas.
Anot jo, dėl išaugusių ir toliau kylančių kainų bei žaliavų trūkumo šalies medienos sektoriaus įmonės šiuo metu jau yra priverstos spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus, mažinti gamybos apimtis, kyla grėsmių stabdyti veiklą.
„Viskas gerai, kai medienos kaina kyla arba krinta dėl objektyvių priežasčių. Ekonominė Lietuvos tragedija yra ta, kad kainų augimą dažnu atveju sukelia spekuliantai, kurie į pusmetinius aukcionus ateina su intervencinėmis kainomis, iškreipiančiomis situaciją“, – pažymėjo R. Beinortas.
„Lietuvos mediena“ duomenimis, medienos pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o visame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Šalies medienos, baldų ir popieriaus pramonės sukuriama vertė 2020 m. viršijo 4,8 mlrd., o 2021 m. pasiekė beveik 6 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras10
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą20
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)13
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai9
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...