- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tos pačios lietuviškos prekės užsienyje kainuoja pigiau. Ir tai – ne sutapimas. Mūsų gamintojai uždirbinėja lietuvių vartotojų sąskaita? Apie šį fenomeną LNK žurnalistas teiravosi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko.
– Kodėl užsienyje tos pačios lietuviškos prekės kainuoja pigiau?
– Pradėsiu nuo tokio kalambūro, kad lietuviškos prekės pigesnės užsienyje, o lenkiškos prekės yra pigesnės Lietuvoje. Kaip sakoma, į svečius visada ateiname su dovanomis. Taigi lietuvių gamintojai važiuoja su dovanomis į užsienį, o lenkų – į Lietuvą. To priežastys įvairios. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai įvairiose šalyse. Statistikos departamento, kuris fiksuoja lietuviškų prekių kainų kilimą Lietuvos ir užsienio rinkoje, duomenimis, stebimas didelis neatitikimas. Per 2022 metus, kai Lietuvoje maisto produktai pabrango iki 35 proc., tuo tarpu gamintojai užsienio vartotojams kainas pakėlė tik iki 10 proc.. Beje, Lietuvos vartotojams kai kurie mūsų gamintojai kainas „užvanojo“ ir iki 37 proc. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų gamintojai uždirbinėjo pinigus Lietuvos vartotojų sąskaita. Pastaruoju metu kai kurie lietuvių gamintojai skundėsi, kad užsienyje rinka suprastėjo, mažiau realizuojama, žmonės mažiau vartoja. Ir tuo metu Lietuvoje pasipylė atskirų maisto produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, akcijos „Parduok prekes Lietuvoje“. Ir tai nėra sutapimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Didžiausias atotrūkis matomas tarp pieno produktų. Lenkiški produktai Lietuvoje jau gerokai pigesni nei lietuviški. O lietuviški užsienyje parduodami pigiau nei Lietuvoje – kur logika? Juk kainuoja ir transportavimas – logistika ir visa kita… Kokių prekių grupėje stebimas didžiausias kainų skirtumas?
– Didžiausias kainų skirtumas fiksuojamas tarp tų prekių, kurių vartotojas nelabai gali palyginti. Tad jei gamintojas, tarkim, pieno kainą užkeltų iki 5 eurų, mes iš karto matytume, kad kažkas ne taip. Juk galime palyginti ir iškart kiltų klausimas, gal tas pienas iš auksinių karvių?! Bet, pavyzdžiui, kokių nors saldainių ar kitų prekių kainas, kurių nelabai galime palyginti, pardavėjai, būna, užkelia ir keturis, ir penkis kartus. Ir mes perkame, nes nelabai įsivaizduojame, kokia reali tos prekės vertė. Stebima tendencija, kad dažniausiai mūsų verslininkai užkelia kainas tų prekių, kurios kainuoja iki 5 eurų. Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje verslininkai ją parduoda už 5 eurus. Kai kuriuos pirkėjus įtikina, kad, tarkim, ta rankenėlė ar kita prekės gali tiek kainuoti. Ir žmogus, kuris nesuvokia to daikto vertės, nelygina kainų ir pernelyg netaupo biudžeto, ją perka už neadekvačią kainą.
Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje mūsų verslininkai ją parduoda už 5 eurus.
– „Pricer.lt“ matėme duomenų, kur dominuoja du skaičiai – 12 proc. ir 30 proc. Koks čia nurodomas skirtumas?
– Tyrimas parodė, kad Lietuvoje prekės brango 30 proc. Gamintojai kėlė daugiau nei didėjo pati infliacija, kuri buvo 5 procentiniais punktais mažesnė. Tuo tarpu užsienio vartotojams lietuvių gamintojai kainas pakėlė tik 10 proc. Be to, užsienio pirkėjui tas lietuviškas produktas, ar tai būtų sviestas, ar sūrelis, neimponuoja. Na, sūrelis yra sūrelis – didelis pasirinkimas tokių. Nieko nuostabaus. Kadangi užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojų pajamos neaugo, tai verslininkai ir sako mūsų gamintojams: „Jeigu jūs daug užkelsite kainas, mes iš jūsų nepirksime“.
– Daugelis pastebėjo, kad maisto produktų kainos didėjo greičiau ir labiau nei pati infliacija. Kaip tai paaiškinti?
– Taip. Jeigu pas mus buvo fiksuojama infliacija apie 20–21 proc., tai maisto produktai pabrango apie 35 proc. Iš vienos pusės dėl karo ir kylančių energetikos kainų išsibalansavo daugelio produktų rinka. Pavyzdžiui pabrango grūdai, kurie yra daugelio produktų sudedamoji dalis. Ūkininkai gyvulius irgi šeria grūdais – susidarė tokia grandininė reakcija. Kitas dalykas – verslas kainas kelia greičiau, kai yra neaiški situacija, nes nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir investicijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietija teigia, kad Vengrijos pirmininkavimas ES daro daug žalos10
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. ...
-
Siekiant kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu, ministerija ruošiasi imtis nacionalinių priemonių4
Lietuvoje fiksuojant naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) židinius, Žemės ūkio ministerija ruošiasi šaukti specialistų pasitarimą. ...
-
Darbdavio magija: kas darbuotoją skatina įsitraukti ir augti?1
Motyvuotų darbuotojų trūkumas – jau daugelį metų vyraujanti tendencija. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad prastėjanti demografinė situacija Lietuvoje šią problemą tik gilina. Vis dėlto kai kurios įmonės šioje aplinkoje sugeba ...
-
K. Navickas nežino, ar užbaigs kadenciją Vyriausybėje: mane jau daug kartų laidojo5
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nėra užtikrintas, ar po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo prezidentui Gitanui Nausėdai, tęs savo darbą ministrų kabinete. Politikas teigė, kad buvo „tiek kartų laidotas“, jog tokios minties nea...
-
Darbuotojų įgūdžiams lavinti ministerija skirs per 8 mln. eurų ES lėšų1
Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. ...
-
„Amber Grid“: dujų vartojimas Lietuvoje šiemet augo 46 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6,3 TWh), penktadienį skelbia „Amber Grid“. ...
-
Nelaimingų atsitikimų darbe šiemet kiek mažiau – 58
Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. ...
-
Žiniasklaida: dėl mokesčių lengvatų pernai valstybės ir savivaldos netekimai viršijo 3,6 mlrd. eurų
Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžetas dėl jų taikymo prarado 3,61 mlrd. eurų, daugiau nei bet kada anksčiau, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžeta...
-
Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke2
Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LI...
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...