„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, toks užimtumo lygis yra rekordinis per pastaruosius 24 metus.

„Tai yra rekordinis užimtumo lygis šiame amžiuje, panašus lygis buvo tik 2007 metais, bet ir tą mes jau prieš tai pasiektą rekordą pasiekėme. Tai yra vėlgi išskirtinumas žinant tai, kad Lietuvoje per tą laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo ne vienu šimtu tūkstančių“, – ketvirtadienį agentūros praėjusių metų pagrindinių ekonominių ir socialinių rodiklių apžvalgoje sakė N. Mačiulis.

Statistikų teigimu, užimtų gyventojų skaičius per 2024-uosius padidėjo 22,6 tūkst., arba 1,6 proc.

Pasak „Swedbank“ analitiko, tokį aukštą užimtumą lėmė darbingo amžiaus žmonių migracija, taip pat išaugęs gyventojų įsitraukimas į darbo rinką: „Turime daug mažesnę dalį žmonių, kurie neaktyvūs. Taip pat sparčiai didėja vyresnio amžiaus asmenų aktyvumas darbo rinkoje.“

Lietuvoje dirba daugiau nei kas penktas pensinio amžiaus žmogus.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje dirba daugiau nei kas penktas pensinio amžiaus žmogus.

„Senjorų perkamoji galia šiuo metu yra didesnė nei buvo prieš dešimtmetį, bet jų dalyvavimas ar bent dalinis išlikimas darbo rinkoje yra išaugęs labai reikšmingai ir viršija, beje, Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, darbo jėga Lietuvoje auga ir dėl migracijos.

Nedarbo lygis galėtų būti mažesnis

Pasak N. Mačiulis, nors užimtumas ir didėjo, dalis darbo ieškančių asmenų jo rasti nesugeba, o kai kurie jį ir praranda.

„Vienu metu sparčiai augant darbo jėgos skaičiui gali didėti ir užimtumas, ir nedarbo lygis. Tą ir matome dabar Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, dabartinis nedarbo lygis galėtų būti žemesnis, istoriškai jis buvo nukritęs ir žemiau 5 proc.

„Tai rodo, kad ne visiškai gerai funkcionuoja darbo rinka, nors ir yra daugiau laisvų darbo vietų, (...) bet turbūt yra struktūrinio nedarbo problema“, – teigė N. Mačiulis.

Statistikų teigimu, 2024-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo 112 tūkst. bedarbių ir 0,9 mln. ekonomiškai neaktyvių vyresnių nei 15 metų gyventojų – per metus jų skaičius atitinkamai išaugo 6 proc. (6,3 tūkst.) ir sumažėjo 0,1 proc. (0,7 tūkst.).

Nedarbo lygis šalyje pernai siekė 7,1 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau nei 2023 metais. Ilgalaikis nedarbas nekito bei sudarė 2,3 proc.