„Šiuo metu stiprėja investuotojų lūkesčiai dėl santykinai greitesnio palūkanų normų, o kartu ir grąžos augimo JAV, lyginant su euro zona“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Jurkšas.

Pasak ekonomisto, finansų rinkos dalyvių lūkesčius euro atžvilgiu lemia kelios priežastys. Viena iš jų, augančių energetikos išteklių kainų augimas, kuris kur kas labiau paveikia euro zoną, o ne JAV.

„Euro zona yra grynoji energetinių išteklių importuotoja, kurią neigiamai paveikia šoktelėjusios dujų bei kitų išteklių kainos ar padidėjusi rizika dėl galimo šių resursų tiekimo sutrikimo. Tokiu atveju galėtų lėtėti visos euro zonos ekonominis aktyvumas, o tai galimai prisidėtų prie silpnesnio infliacinio spaudimo. Finansų rinkų lūkesčiai dėl palūkanų normų kėlimo euro zonoje šiek sumenko per pastarąsias kelias savaites – būtent tuo metu, kuomet EUR/USD kurso smukimas paspartėjo“, – aiškino jis.

Lietuvos banko atstovas atkreipia dėmesį, kad investuotojų požiūrį į eurą paveikė ir mažiau palankūs didžiųjų ES šalių ekonomikos rodikliai.

„Taip pat smukdantį poveikį euro kursui padarė paskelbti Vokietijos prekybos duomenys, kurie atskleidė, kad didžiausia euro zonos ekonomika pirmą kartą per daugiau nei 20 metų daugiau importavo nei eksportavo iš kitų šalių. Žvelgiant iš JAV perspektyvos, darbo rinkos duomenys vėl viršijo lūkesčius ir rodo ganėtinai įkaitusią ekonominę situaciją“, – tvirtino L. Jurkšas.

Vis tik ekspertas pažymi, kad Lietuvos bankas neprognozuoja valiutų kursų kitimo tendencijų, o į savo makroekonomines prognozes įtraukia tokį kursą, koks jis tuo metu būna rinkoje. Apskritai, šalies centrinio banko atstovo vertinimu, tiksliai nuspėti, kaip keisis valiutos kursas praktiškai neįmanoma, kadangi kiekvieną dieną paskelbiama šimtai naujienų, kurie veikia investuotojų lūkesčius dėl būsimos ekonomikos raidos.

„Jeigu visgi daugėtų naujienų ir rodiklių, kurie signalizuotų apie prastėsiančią ekonominę situaciją ir mažesnį infliacinį spaudimą euro zonoje, tuomet investuotojai galėtų perkainoti savo lūkesčius dėl palūkanų normų kėlimo ir EUR / USD kursas galimai toliau žemėtų“, – priduria jis.

Kaip pažymi ekonomistas, per savo gyvavimo istoriją euro kursas yra siekęs ir 0,82 JAV dolerio 2000 m. ir 1,6 JAV dolerio 2008 m. Visgi trumpuoju laikotarpiu, pasak jo, įtaką valiutų kursui daro ir ne visuomet racionalūs – psichologiniai veiksniai, tokie kaip „bėgimas į saugų prieglobstį“, „bandos reakcija“ bei daugybė kitų.

„JAV doleris taip pat linkęs stiprėti įvykus stipriems sukrėtimams – taip vadinamas „bėgimas į saugų prieglobstį“. Visgi investuotojų nuomone, tiek pat tikėtinos ir priešingos alternatyvos – spartesnis euro zonos atsigavimas ar silpnesnis JAV ekonominis spaudimas – kurie stiprintų eurą. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, dabartiniai pokyčiai toli gražu neišskirtiniai“, – tikino Lietuvos banko ekspertas.

Paklaustas, ar euro vertei toliau silpstant, būtų galima tikėtis griežtesnės Europos centrinio banko (ECB) sprendimų priėmėjų reakcijos, L. Jurkšas pabrėžė, kad nei ECB, nei šalių narių centriniai bankai nereguliuoja ir nesistengia paveikti valiutos kurso.

„Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą, kuris suprantamas kaip 2 proc. dydžio infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu. Taigi visos pinigų politikos priemonės būtent ir yra orientuotos į kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu“, – pabrėžė ekonomistas.

Ir nors Lietuvos banko ekspertas sutinka, kad valiutų kursai daro tam tikrą įtaką ir kainų stabilumui, tačiau iš kartu priduria, jog infliaciją kur kas labiau veikia kiti veiksniai.

„Žinoma, prekių ir paslaugų kainų raidą netiesiogiai veikia ir valiutos kurso kaita per importuojamų prekių kainų korekciją valiutos kurso pasikeitimo dydžiu. Tačiau šis poveikis, švelniai tariant, nėra dominuojantis. Esminę įtaką prekių ir paslaugų kainų dinamikai daro ekonominis aktyvumas, situacija darbo rinkoje ir, kas ypač akivaizdu pastaruoju metu, geopolitiniais veiksniai“, – įsitikinęs L. Jurkšas.