- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinė klasė – šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Šiemet Lietuvoje vyksta savotiškas sprogimas žmonių skaičiaus, kurie uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, arba daugiau nei 3 025 eurus, atskaičiavus mokesčius. Jų šiuo metu – tris kartus daugiau nei pernai. Kas nutiko, kad Lietuvos gyventojai turtėja, ir ką tai reiškia valstybei ir ekonomikai, apie tai pokalbis su ISM universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktore dr. Virginija Poškute.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis jau priklauso vidurinei klasei? Kokie vidurinės klasės kriterijai?
– Apie vidurinę klasę galima spręsti pagal gyventojų pajamas, išlaidas, galima spręsti pagal vartojimo krepšelį. Žmogus gali suprasti pagal tai, ar gali sau leisti tai, ką didžioji dauguma visuomenės šiandien jau leidžia aplink jį. Tie 65 proc. lietuvių gyvena labai panašiai arba bent palyginimai. Jie gali sau leisti panašų vartojimo krepšelį arba turi panašias pajamas.
– Gal kalbama tik apie didžiuosius miestus?
– Iš tiesų situacija netolygi. Kalbame apie 65 proc. vidutiniškai Lietuvoje. Žiūrint pagal statistiką, gyventojų pasiskirstymus, skirtumus tarp vartojimo išlaidų – dar labai didelis skirtumas tarp žmonių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose. Kaimuose ir mažuose miesteliuose vidurinės klasės procentas mažesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra priežasčių, kodėl staiga vidurinė klasė pradėjo didėti?
– Turbūt vieno atsakymo nėra. Yra daug priežasčių. Viena jų – mūsų ekonomikos sankloda ir net struktūra, kad vis daugiau dirbame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose srityse. Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą. Vyresnė karta šiek tiek sunkiau prisitaikė ir šiek tiek atsilieka pagal pajamų lygį, tačiau dabartiniai 30–40-mečiai niekada taip gerai negyveno.
– Yra tekę girdėti frazę, kad stipri vidurinė klasė lygu sveika ekonomika.
– Taip. Galiu pasirašyti po šiuo teiginiu, nes stipri vidurinė klasė rodo, kad nelyginės visuomenės nedaug. Kuo jos mažiau, kuo tolygesnė, tuo mažiau socialinių įtampų, stipresnė ekonomika. Tai ir laimės rodikliai.
– Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos vidurinės klasės ir Vakarų Europos vidurinės klasės?
– Mes labai sparčiai artėjame link Vakarų Europos vidurinės klasės pagal tai, kam ir kaip išleidžiame pajamas. Vienu aspektu atsiliekame: maistui skiriame daugiau išlaidų nei vidutinis europietis. Vidutiniškai Europoje skiriama apie 13–14 proc. vidutinio europiečio išlaidų, o Lietuvos vidutinis gyventojas skiria apie 20 proc. ir daugiau.
Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą.
– Italijoje situacija kitokia – ten daugiau uždirba ne jaunesnioji karta, o 65–70-mečiai. Gal visuomenei lengviau, kai vyresnioji karta uždirba daugiau ir gali save išlaikyti?
– Iš dalies taip. Senstant visuomenei matome, kad šiai grupei paramos reikia vis daugiau ir daugiau. Kuo jie gali daugiau save paremti, tuo lengviau kitoms visuomenės grupėms. Kita vertus, nereikia supaprastinti. Italijoje probleminė grupė yra jauna visuomenės dalis, kuri sunkiai įsilieja į darbo rinką. Netolygumų vis vien yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną4
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje2
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...
-
„Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės tinklų sujungimo projektą
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą – ieško, kas suteiks teritorijų planavimo ir poveikio apli...
-
Prezidentūra: mokestiniai pakeitimai turės eiti kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis
Prezidentas laikosi nuomonės, kad būsimi mokesčių pakeitimai turi būti priimami kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis, padėti vaikus auginančioms šeimoms ir užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, teigia prezidento patarėjas Vaidas Aug...
-
Prezidento patarėjas: Lietuva gynybai kitąmet galėtų skirti 4 proc. BVP3
Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
A. Romanovskis: verslas svarsto įkurti savo „biurokratizmo saulėlydžio“ komisiją1
Kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui žadant Vyriausybėje steigti kovos su biurokratiją komisiją, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad įsteigti panašų patariamąjį organą svarsto ir verslo organizac...
-
G. Paluckas: bus siekiama išlaidas gynybai didinti iki 3,5 proc. BVP7
Ateinančių metų valstybės biudžeto projektas bus peržiūrėtas, siekiant gynybai skirti 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas. ...
-
G. Paluckas: 2025 metais bus projektuojami mokestiniai pakeitimai
Naujoji Vyriausybė kitąmet ketina siūlyti mokestinius pakeitimus, apie juos diskutuoti su visuomene ir verslu, sako socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas. ...
-
Latviai vis dažniau ieško darbo Lietuvoje: vilioja atlygis ir papildomos naudos2
Į Lietuvos darbo rinką įsilieja latviai – čia juos atvilioja didesnis atlyginimas, papildomos naudos ir nemokamas transportas, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...