„Litgrid“: atsijungus reaktoriui Suomijoje, elektra Lietuvoje brango 3 proc.

  • Teksto dydis:

Atsijungus atominės elektrinės reaktoriui Suomijoje ir mažėjus saulės elektrinių gamybai, Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę išaugo 3 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pat kaip ir Lietuvoje, Estijoje ji siekė 89 euro, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Dėl atsijungusio „Olkiluoto 2“ atominės elektrinės reaktoriaus Suomijoje ir mažesnės saulės elektrinių generacijos elektros kaina sugrįžo į mūsų regionui įprastą lygį“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, praėjusį pirmadienį dėl didelės vėjo ir saulės gamybos Baltijos šalyse formavosi Skandinavijai būdinga žema elektros kaina.

„Vidutinė paros kaina Lietuvoje ir Latvijoje buvo 5 eurai už MWh, o valandinės kainos neperkopė 30 eurų už MWh net piko valandomis“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, savaitės pabaigoje didesnį energijos kiekį gamino šiluminės elektrinės, o saulės elektrinių gamyba dėl debesuotų orų ir trumpėjančio šviesaus paros laiko sumažėjo.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 224 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo.

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 224 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 137 GWh elektros – 7 proc. mažiau nei prieš savaitę (146 GWh).

Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo elektrinės – jų gamyba augo 2 proc. iki 54 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 39 proc. iki 28 GWh, tuo metu hidroelektrinių – didėjo 9 proc. iki 16 GWh, šiluminių – 37 proc. iki 28 GWh, kitos elektrinės pagamino 10 GWh elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę generavo 21 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės ir šiluminės elektrinės – po 21 proc., hidroelektrinės – 11 proc., kitos elektrinės – 7 proc.

43 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 15 proc. daugiau, arba 164 GWh. 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. – iš Lenkijos, 13 proc. – Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 26 proc. iki 59 GWh. 57 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 43 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 42 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių