Praėjusios savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia šiais metais, antradienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. 

Latvijoje  ir Estijoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę nuo pirmadienio iki vėlaus penktadienio vakaro dėl tinklo darbų Lenkijos pusėje buvo neprieinama „LitPol Link“ jungtis. Baltijos šalyse elektros kaina mažėjo labiausiai iš visų regiono prekybos zonų. Didžiausią įtaką turėjo dvigubai augusi ir vėjo, ir saulės jėgainių gamyba. Tačiau prisidėjo ir išjungta jungtis su Lenkija, dėl to Lietuva neeksportavo pigios elektros energijos į brangesnes prekybos zonas – Lenkiją, Vokietiją ir kitas centrinės Europos šalis“, – pranešime teigė laikinasis „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Ramūnas Bikulčius.

Jo teigimu, praėjusį penktadienį dienos elektros kaina siekė 24,9 euro už MWh ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio 8 dienos.

Prisidėjo ir išjungta jungtis su Lenkija, dėl to Lietuva neeksportavo pigios elektros energijos į brangesnes prekybos zonas – Lenkiją, Vokietiją ir kitas centrinės Europos šalis (...)

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. iki 218 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 71 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 154 GWh elektros – 48 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros praėjusią pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išaugo daugiau nei du kartus iki 76 GWh. Beveik du kartus, iki 30 GWh, padidėjo ir saulės elektrinių gamyba. Tuo metu prie perdavimo tinklų prijungtų šiluminių elektrinių gamyba praėjusią savaitę sumažėjo 22 proc. iki 16 GWh, hidroelektrinių – 8 proc. iki 17 GWh. 

Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat, kiek prieš savaitę – 10 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo beveik penktadaliu iki 22 GWh, saulės elektrinių – 25 proc. iki 16 GWh.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros, saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės – po 11 proc., kitos elektrinės – 9 proc.

Nurodoma, kad 38 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis per savaitę mažėjo 40 proc. iki 107 GWh. 54 proc. elektros importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. – iš Lenkijos, likę 11 proc. pateko per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 2 proc. iki 15,6 GWh, 23 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją,  15 proc. į Latviją, o likę 62 proc. – „LitPol Link“ jungtimi į Lenkiją.