- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis šaltiems orams bei nemažėjant elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 13 proc. iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.
„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.
„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.
66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh5
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...