- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
„Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (...) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie šildymo gamybos būdus, V. Lukoševičius pabrėžė, kad biokuras artimiausiu metu išliks pagrindinis ir svarbiausias išteklius šilumos gamybai, netgi Energetikos ministerijai investuojant į kompresoriniai šilumos siurblius.
„Biokuras kol kas lieka mūsų pagrindinis išteklius. (...) Kaip beskaičiuotume, atrodo, kad realiausia ir geriausia alternatyva, tai aukšto efektyvumo biokuro katilinės ir elektrinės“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo V. Lukoševičius.
LŠTA vadovo teigimu, Lietuva prieš 2022 metais kilusią energetinę krizę sugebėjo didžiąja dalimi pereiti nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tarp kurių yra ir biokuras. Jo teigimu, Lietuva praėjusiais metais šilumos gamybai naudojo 75 proc. AEI, o tarp Europos Sąjungos šalių, didesniu procentu pasigirti gali tik Švedija.
Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti.
„Kai šoko gamtinio kuro (kaina – ELTA) į padanges, tai biokuras šiek tiek pakilo, bet išliko stabilus ir garantavo tą šildymo prieinamumą ir palyginti pigią šilumą“, – sakė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, 2022 m. smarkiai pakilus šildymo kainoms jos nuosekliai mažėjo ir nors praėjusį šildymo sezoną kaina atsiliko nuo tos, kuri buvo prieš krizę, žmonėms šilumai išleidžia santykinai mažiau nei prieš 10–15 metų.
„(Pernai – ELTA) 4,9 proc. pajamų mes išleidome šildymui. Ar tai daug ar mažai, mes galime diskutuoti, tik noriu priminti apie 2010 metus šis skaičius siekė 10–12 proc.“ – tvirtino jis.
Kita vertus, pastebimas didžiulis skirtumas tarp šilumos kainų didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Jeigu Vilniuje 2024 m. balandžio mėnesį šilumos kaina siekė 5,96 ct/kWh, tai mažosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 9–11 ct/kWh. Anot LŠTA vadovo, tą lemia aukštos savivaldybių pastoviosios sąnaudos.
„Pastoviosios sąnaudos, kurios padiktuotos kapitalo, eksploatacinių sąnaudų, viskas apsiverčia mažųjų savivaldybių nenaudai ir čia bet kokia didesnė investicija: ar biokuro katilas, ar magistralė – iškart reikšmingai didina šią dalį“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jo teigimu, mažosioms savivaldybėms reikalingos didesnės valstybės investicinės subsidijos.
„Sprendimas atrodo labai paprastas, mes buvome šį dalyką išbandę ne vienus metus, kai valstybė prisidėjo prie investicijų ir tie biokuro katilai, kurie atsirado, didele dalimi buvo subsidijuoti“.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1–2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2–3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse5
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?16
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...