„Skurdas sumažėtų iki 24,5 proc. (4,4 proc.), o jeigu niekas nebūtų keičiama liktų 29 proc.“, – pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Navickienė. 

Viceministras Audrius Bitinas pabrėžė, kad intensyviau didinant pensijas, pensininkų skurdo mažinimo tikslas bus pasiektas anksčiau, o ne 2030 metais, kaip buvo planuota anksčiau.

„Keturi procentai yra tikrai daug“, – teigė jis.

Pasak M. Navickienės, po reformos „pensijų sistema taptų skaidresnė ir teisingesnė“. 

Tačiau ji pripažino, kad mažiausias pensijas gaunantiems jos didės labiau nei tiems, kurie gauna didesnes.

„Gal nepavyksta išlaikyti to balanso, kad tai butu 50:50 padidėjimo pojūtis (...) Tai vis dėlto yra solidari sistema ir tie, kurie neturėjo, nesukaupė stažo, tas pagreitis (pensijų augimo – BNS) yra vis tiek didesnis. Bet jokiu būdu šis modelis neparodo, kad tai (mažesnių pensijų gavėjų pensijų kėlimas – BNS) yra didesnis prioritetas, nes svoris mechanizmo ant apskaitos vieneto tam, kad būtų galima jausti didesnę vertę už sumokėtas įmokas savo pensijos išraiškoje“, –  teigė M. Navickienė.

„Tas skirtumas (tarp mažiausių ir didžiausių pensijų augimo – BNS) bus matomas pirmaisiais metais (2022-aisiais), o vėliau balansuosis“,  – pridūrė ministrė.

M. Navickienė be kita ko informavo, kad kol kas neplanuojama koreguoti įvairių išmokų, kompensacijų, kurios mokamos atsižvelgiant į pajamų, tai yra ir į pensijų dydį. 

„Reikės pasižiūrėti, kokią tai (pensijų didinimas –  BNS) gali turėti realią įtaką gyvenime ir jeigu matysime, kad poreikis tuos dydžius peržiūrėti yra, jie  bus peržiūrimi. Bet jau vėliau matant realią įtaką. Kol kas pokyčius planuojame atsietai nuo paramos dalies“, – aiškino ministrė.

„Galbūt žmonėms, kurie gaus didesnes pajams, ir paramos, ir pašalpų reikės mažiau. Tai toks ir yra tikslas, kad žmonės galėtų labiau pasirūpinti savimi ir būti nepriklausomi nuo valstybės paramos“,  – pridūrė ji.  

M. Navickienės teigimu, kol kas labai sunku daryti išvadas ir prielaidas, ar pensijų padidėjimo kai kurie gyventojai nepajus dėl išaugusių kainų.

„Dėl šito pakėlimo (dujų ir elektros brangimo nuo liepos – BNS)  įtaka namų ūkiui bus gerokai mažesnė negu tos pačios vienišo žmogaus išmokos finansine išraiškas. Tas klausimas turėtų susibalansuoti. Visą kitą kainų kilimą vertinti yra sudėtinga, nes nėra jis dar toks realiai juntamas ir pamatuojamas“, – teigė ministrė.

Vyriausybė pirmadienį jau pritarė iniciatyvai per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus.

Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti 7,93 proc. iki 461,9 euro , 2023 metais atitinkamai – 7,09 proc. iki 498,8, 2024 metais – 6,28 proc. iki 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.

Kitais metais biudžete reikės numatyti 49 mln. eurų senatvės pensijos didinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

Dabar senatvės pensijas gauna šiek tiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, dar beveik 200 tūkst. yra neįgaliųjų.