„Nei kibernetinių atakų, nei sabotažo aktų nebuvo. Procesas vyko sklandžiai, net sklandžiau, nei planavome – galvojome, gal kažkur technika gali ir nesuveikti, tai irgi yra kasdienis dalykas. Bet viskas suveikė kaip planuota – turbūt nulėmė tai, kad labai ilgai ruošėmės, viskas iki smulkmenų buvo apgalvota, su kaimynais viskas sutarta“, – „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pirmadienį sakė „Litgrid“ vadovas.

Tiesa, šeštadienį pradėjus atsijungė vienas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas (KCB) – pasak R. Masiulio, tai tapo dar vienu testu Lietuvos energetikos sistemai, jis įveiktas sėkmingai.

„Negali sakyti, kad įprastas (įvykis – ELTA). Generatoriai taip dažnai neatsijungia, bet suveikė apsaugos, į kažką sureagavo, atsijungė labai greitai, pasijungė atgal“, – tikino „Litgrid“ vadovas.

„Mes tai vertiname kaip labai gerą dar vieną testą – turėjome eilę planuotų testų, (…) prie jų prisidėjo dar šitas testas, kuris dar labiau sutvirtino mūsų tikėjimą, kad mūsų sistema stipri. Lygiai taip pat nepakenks ir europiečiams – jie pamatė, kad mūsų sistema stabili“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jis pridūrė pirmadienį sulaukęs ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus vadovo įvertinimo, jog savaitgalio sinchronizacijos metu Lietuva išlaikė stiprius sistemos parametrus, o į Europos sistemą atėjo kaip „stiprus, o ne silpnas tinklas“.

Šeštadienio pavakarę, Baltijos šalims pradėjus izoliuoto darbo bandymą, „Litgrid“ pranešė, jog Elektrėnų komplekso 9-asis blokas atsijungė neplanuotai, tačiau sistema į tai sureagavo taip pat sėkmingai, kaip ir į kitus bandymus, o elektros tiekimas išliko stabilus.

Sekmadienį 14.05 val. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.

Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 9 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23.59 val.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Siekiant didinti komercinę elektros prekybą su Lenkija, su ja iki 2030-ųjų planuojama įrengti naują 700 megavatų (MW) galios sausumos jungtį „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.