- Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijoje rekordiškai sumažėjo mėsos suvartojimas. 2017 m. duomenimis, vienas Švedijos gyventojas vidutiniškai suvalgė 85,5 kg mėsos – 2,2 kg mažiau nei anksčiau. Maisto ir veterinarijos tarnyba tai aiškina populiarėjančiomis sveikatingumo programomis, klimato saugojimu ir aukštesniais etiniais standartais, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.
Anot rinkos tyrimus atliekančių įmonių, mėsos pirkėjai tapo sąmoningesni, perka kokybišką gaminį arba atsisako mėsos visai. Apklausos rodo, kad gyvulinės produkcijos pirkėjus labiau trikdo neekologiški ir neetiški gyvulių laikymo būdai nei aukšta prekės kaina. Apklaustieji taip pat pastebėjo, kad ekologiškos prekės Švedijoje tapo gerokai pigesnės nei anksčiau.
Švedija vis mažiau mėsos importuoja ir vis daugiau eksportuoja. Švedijoje pagamintų mėsos produktų paklausa labiausiai išaugo kaimyninėse šalyse Danijoje ir Vokietijoje.
Išimtis yra aviena – jos švedai suvartoja daugiau nei anksčiau, bet manoma, kad tai tik laikinas mados reikalas arba alternatyvų jautienai ir kiaulienai ieškojimas. Spėjama, kad avieną greitu metu turėtų pakeisti žvėriena.
Ekonominė padėtis stabili
Švedijos finansų departamentas patvirtino, kad prognozuotas šalies bendrasis nacionalinis produktas (BNP) iš tiesų geresnis, nei tikėtasi. Anot finansų departamento, šių metų BNP prieaugis turėtų padidėti 2,8 proc. ir po 2,2 proc. per ateinančius du metus.
Finansų ministrė Magdelena Andersson džiaugėsi geresniais šalies ekonominiais rodikliais, nei laukta, bet kartu paminėjo rizikas, galinčias paveikti Švedijos finansinį stabilumą.
„Mes nuodugniai sekame pasaulinį ekonomikos vystymąsi, jau aišku, kad Švedija neišvengs „Brexito“ padarinių, naivu manyti, kad neliks paveikta ir Kinijos bei JAV ekonominių sprendimų“, – kalbėjo ministrė.
Šalyje nerimaujama dėl nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo ir statybos sektoriaus mastų sumažėjimo, tačiau tai labiausiai pajus įkaitusi Stokholmo miesto rinka – ne visa šalis. Finansų ministrė tikino, kad Švedijos ekonominė padėtis yra stabili ir pasiruošusi atremti nenumatytus išorinius veiksmus.
Mažėja infliacija
Švedijos kronos vertė kiek nukrito. Mažesnė, nei laukta, sausio mėnesio infliacija rodo pranašesnį JAV dolerio ir euro santykį su krona.
Sausį infliacija buvo 0,8 proc. mažesnė nei gruodį, tam įtakos turėjo po švenčių sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Ne tik už pusę kainos parduodami drabužiai ir avalynė, bet ir kelionės lėktuvais bei traukiniais gerokai sumažino infliacijos greitį. Skrydžiai į šiltus kraštus pirmaisiais metų mėnesiais Švedijoje kainuoja net ketvirčiu mažiau, traukinių bilietai – 14 proc. pigesni.
Finansų departamento teigimu, bedarbystė, dabar sudaranti 6,7 proc., iki 2020 m. turėtų sumažėti iki 6,1 proc. Didelis gyventojų paslaugų ir gaminių vartojimas skatina verslą, bet darbdaviams didėjantys mokesčiai stabdo darbo vietų kūrimą ir ragina verslininkus investuoti į technologines naujoves, aptarnaujančias klientus be įdarbintų žmonių.
Norima griežčiau spausti ES finansavimą gaunančias šalis
Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Švedija gali tapti „pagrindine biudžeto skylių lopytoja“, nacionaliniam kanalui SVT kalbėjo ekspertas Kristoferis Wendikas. Suma, kurios ES netenka įsigaliojus „Brexitui“, turės būti padengta, o Švedija su savo gerais ekonominiais rodikliais yra viena realiausių kandidačių.
Blogiausias scenarijus Švedijai – net 40 proc. didesnis mokestis ES, kas šalies vyriausybei yra visiškai nepriimtina. Susitikime Briuselyje dalyvavęs Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas nori griežčiau spausti ES finansavimą gaunančias šalis.
„Šalys, kurios neįvykdo ES keliamų reikalavimų, paramos neturi gauti“, – nukirto Švedijos premjeras. Kaip pavyzdį jsi pateikė Lenkiją ir Vengriją, kurios pasipriešino ES migracijos politikai ir nepriėmė karo pabėgėlių.
S. Lofvenas taip pat kalbėjo apie būtinybę pasitraukus Didžiajai Britanijai susidėlioti naujus finansavimo prioritetus: šalių saugumas, kova su organizuotuoju nusikalstamumu ir terorizmu, šalių vidinė darbo rinka ir migracija. Žemės ūkio finansavimas ir verslo inovacijos, anot premjero, būtų išbrauktos iš finansavimo prioritetų.
Pirmauja tarp ES šalių
Švedija pirmauja tarp ES šalių išgaudama daugiausia atsinaujinančios energijos išteklių. 11 iš 28 ES šalių jau įvykdė klimato gerinimo programos tikslus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2020 m., teigia statistinis „Eurostat“ tyrimas.
2016 m. 53,8 proc. visos Švedijoje sunaudojamos energijos buvo išgauta iš vėjo, saulės ir vandens jėgainių. Antra šalių sąraše yra Suomija (38,7 proc.), trečia – Latvija (37,2 proc.).
Valstybinis energijos tiekėjas „Vattenfall“ planuoja investuoti milijardą Švedijos kronų į naujus saulės energijos išgavimo parkus.
„Saulės energija yra svarbus vėjo jėgainių papildymas. Mūsų investicija grindžiama padidėjusiu vartotojų poreikiu ir susidomėjimu atsinaujinančiais energijos ištekliais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Vattenfall“ atstovas spaudai Magnusas Hallas.
Trys milžiniški saulės energijos parkai bus statomi Nyderlanduose, šalyje, kuri, „Eurostat“ duomenimis, rodo blogiausius rezultatus gamtos išteklių energijos panaudojimo srityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų2
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...