– Šefe, pirmiausia – sveikinimai. Vakar viešai buvo kalbėta, kad jūs dabar esate tokio paties lygio, kaip Niujorko, Londono ar Singapūro restoranai. Ar jaučiatės taip? – klausė žurnalistas „Nineteen18“ restorano šefo Antano Kubiliaus.

– Mes jaučiamės taip, kaip jautėmės ir prieš tai. Visąlaik darėme tai, ką galvojame, kad darome gerai. Jeigu tai yra lygu Niujorko, Londono ar Singapūro restoranams, mes tuo džiaugiamės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar esame prie šefo stalo, kur jūs kiekvieną vakarą pasitinkate šešis–aštuonis svečius. „Michelin“ gido vertintojų teigimu, laimėjote dėl dviejų priežasčių – jūsų legendinių virtinukų ir nes jūs su svečiais, sėdinčiais prie stalo, bendraujate kaip su draugais. Kodėl?

– Dėl to, kad maistas yra dalykas, kuris kuria emociją. Man patinka kurti gerą emociją svečiams. Aš bandau įsivaizduoti, kad bet kuris svečias, atėjęs į šį restoraną, yra atėjęs pas mane į namus, o kai ateina mano draugai į mano namus, aš juos turiu pagirdyti, pamaitinti ir palinksminti. Tokią emociją ir bandome sukurti visiems svečiams, kurie lankosi šiame restorane. Ir prie šio stalo, ir prie visų stalų salėje visų tikslas, kad svečiai išeitų šiek tiek laimingesni, negu kai atėjo.

– Tam jūs turite net draugą, kuris dabar jums už nugaros ir turi džiaugsmo balionėlį (už šefo nugaros stovi pliušinis vienaragis su balionėliu, – „Kauno diena“). Kodėl?

– Mano gyvenime keletas mano gerų draugų mane yra išmokę, kad ne į viską reikia labai rimtai žiūrėti. Turime ir tokį posakį tarpusavyje: „Kuo durniau, tuo geriau.“ Tai nereikia visąlaik visko priimti labai rimtai ir įsitempti, turime Ebelskiorį, kuris mums padeda vakaro metu palinksminti ir pagirdyti svečius. Jeigu galime taip daryti, kodėl nedaryti?

– Vieni šefai į „Michelin“ gidą ir įvertinimą žiūri gana skeptiškai, tarsi jis nereikalingas, tarsi jis nieko neduoda. Koks jūsų požiūris? Ir kada galima gauti staliuką jūsų restorane po vakar įvertinimo?

– Tiksliai nepatikrinau, bet berods dvi trys savaitės į priekį šiuo metu yra užimtos. Aš nesu skeptiškas „Michelin“ vertinimui, manau, kad tai yra puiki priemonė. Man „Michelin“ įvertinimas yra priemonė pakviesti svečių į restoraną ir parodyti, kad restoranas yra tam tikro lygio, todėl žmonės gali kažko tikėtis. Tačiau aš į šį vertinimą žiūriu labai ramiai. Džiaugiuosi, kad jis pagaliau atsirado Lietuvoje, seniai tam buvo laikas. Man atrodo, reikia suprasti, kad mes pagaliau patekome į dar vieną europinį žemėlapį, prie kurio sovietmetis mūsų neprileido. Reikia džiaugtis, kad pagaliau esame šioje šeimoje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Restoranas „Demo“ – dar vienas „Michelin“ gido įvertintas restoranas. Jam vadovauja ir jauniausias šefas Tadas Eidukevičius, kurį taip pat įvertino „Michelin“ gido vertintojai. Apie tai – pokalbis su pripažintu šefu.

– Tadai, kaip suprantu, vakarėlis baigėsi, tiesa?

– Tikrai taip, vakarėlis baigėsi, dabar prasideda juodas darbas reprezentuoti, išlaikyti kokybę ir toliau kurti, nesustoti.

– Mes galbūt esame pratę, kad restorano šefas yra vyresnis, turintis daug patirties. Jums – 28-eri, gavote jauniausio šefo įvertinimą. Kur jūs matote save ateityje?

– Geras klausimas... Toliau kuriant, auginant ir mokant Lietuvos virėjus kurti ir nestagnuoti.

Turime ir tokį posakį tarpusavyje: „Kuo durniau, tuo geriau.“

– Ką tik girdėjome, kaip užėjo viešnia į restoraną ir paklausė, ar dar yra vietų. Ar dar galima pas jus patekti?

– Šiuo metu dėl rezervacijų yra gana kebli situacija. Vakar „užlūžo“ visa rezervacijų sistema, tad tik šiandien ryte sužinojome, kokie srautai atsirado pas mus.

– Kokie?

– Kiek leido, tiek yra rezervuota ir yra labai ilgas laukiančiųjų sąrašas. Tačiau savo nuolatiniams svečiams esame išskyrę staliukų, kurie yra skirti tik jiems.

– Tadai, kas yra svarbu „Michelin“ restoranui?

– Kokybė, pastovumas, bendruomenė, personalas, žmonės, kurie kasdien čia dirba, kurie palaiko viską. Galiausiai – filosofija.