Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė "Western Union", steigianti paslaugų centrą Vilniuje, iki metų galo tikisi įdarbinti apie 200 žmonių, o per trejus metus numato investuoti maždaug iki 20 mln. litų.

Antplūdis ar nutekėjimas?

Bankas "Barclays", informacinių technologijų (IT) korporacija IBM, viena didžiausių pasaulio IT sprendimų ir konsultacijų bendrovė "Computer Sciences Corporation" (CSC), grynųjų pinigų perlaidų lyderė "Western Union" – tai tik keli vardai, kurie nenueina nuo lūpų kalbant apie užsienio investicijas Lietuvoje. Nuomonės dėl pritrauktų investicijų vertės išsiskiria. Vieni kritikuoja Vyriausybę, kuri esą perka investicijas, subsidijuodama naujai kuriamas darbo vietas, užuot mažinusi mokesčius ir taip pagerinusi verslo aplinką tiek vietos, tie užsienio įmonėms. Kiti džiaugiasi Lietuvoje atsiradusiais pasaulio lyderiais, nes šie atkreipia kitų stambių ir potencialių investuotojų dėmesį į mūsų šalį ir garsina ją pasaulyje.

Statistika kol kas liudija Vyriausybės kritikų naudai. Investicijų srautas šįmet išlieka neigiamas: antrą šių metų ketvirtį iš Lietuvos nutekėjo 365,5 mln. litų, pirmą – beveik 100 mln. litų. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) toliau mažėja ir trečią šių metų ketvirtį jos siekė 32,7 mlrd. litų, t. y. beveik 3 proc. mažiau nei metų pradžioje. Šalies ekonomistai pripažįsta, kad prastoki tiesioginių investicijų Lietuvoje duomenys vargiai prisidės prie šalies ūkio atsigavimo.

Kompiuteris gamyklai neprilygsta

Specialistai su ūkio ministru priešaky tikina, kad atotrūkis tarp skambių pagyrų ir statistikos atsiradęs dėl labai paprastos priežasties: pritrauktos investicijos nėra plyno lauko, reikalaujančios didelių lėšų, o vadinamosios minkštosios, t. y. nukreiptos į paslaugas, klientų aptarnavimą, mokslinę veiklą, tyrimus, patentus ir t. t. Kitaip tariant, tokia veikla užsiimanti įmonė turi pasirūpinti tik biuro patalpomis ir kompiuteriais bei programinės įrangos licencijomis darbuotojams. O skaičiams didžiausią įtaką turi būtent kietosios investicijos, sakykime, gamyklos statybos, įrangos įsigijimas ir pan.

Kita vertus, anot D.Kreivio, iš Lietuvos tiesiog išteka bankuose sukaupti pinigai: šalyje nėra paskolų poreikio, žmonės laiko indėlius bankuose, o kad čia pinigai neužsigulėtų, jie įdarbinami už mūsų šalies ribų.

Dėmesys ir personalas

Rinkdamosi, kur investuoti, stambios tarptautinės korporacijos vertina daugelį kriterijų: šalies padėtį regione ar pasaulyje, susisiekimą, darbuotojų kvalifikaciją, vyriausybės investicijų skatinimo politiką ir finansinę paramą. Kalbėdami apie tai, kodėl pasirinko Lietuvą, šią savaitę susirinkę Investicijų patarėjų komisijos nariai kone vieningai minėjo du dalykus – darbuotojų kvalifikaciją ir valdžios atstovų dėmesį.

"Lietuvos Vyriausybė skiria daug laiko investuotojams, tai pozityvu, tai tarsi papildomas ir labai malonus priedas, kurį gauni, – kalbėjo Martinas Löffleras, CSC Rytų Europos operacijų padalinio vadovas ir CSC EMEA Centrinio regiono direktorių tarybos narys. – Iš įmonės pusės nematau jokių problemų. Mes čia randame palankią aplinką ir kvalifikuotus žmones. Be to, darbuotojų kaita Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, mažesnė."

CSC klientų aptarnavimo biuras Lietuvoje atsirado iš būtinybės. "Tai nebuvo strateginė priežastis. Mums greitai reikėjo daugiau darbuotojų, kurie padėtų aptarnauti mūsų klientus Skandinavijos šalyse – Danijoje ir Norvegijoje", – sakė pašnekovas.

Vienos partijos tauta

Minusu M.Löffleras pavadino politinį nestabilumą ir greitai veikti nesugebančią koalicinę Vyriausybę.

"Jūsų šalis maža ir sprendimai galėtų būti priimami greičiau nei didelėse valstybėse. Tačiau juos priimti užtrunka tiek pat laiko. Taip yra dėl koalicinės Vyriausybės, nes norint priimti sprendimus reikia suderinti skirtingus politinius interesus. Kitas dalykas, Lietuvos žmonės balsuoja už vieną partiją ir kol ji valdžioje, leidžia daryti viską, ką ji nori. Paskui, jei rinkėjai nepatenkinti jos darbu, balsuoja už kitą partiją", – porino svečias.

Pinigų reikšmė

Verslo lyderių atstovai pripažino, kad valstybės garantuojama finansinė parama yra labai svarbi, tačiau ne pagrindinis rodiklis apsisprendžiant, kur investuoti.

"Subsidijos, be jokios abejonės, yra labai svarbus kriterijus renkantis, kur investuoti. Tačiau vertinami ir kiti dalykai, pavyzdžiui, korupcijos lygis šalyje, teisinės sistemos stabilumas, kapitalo rinkos išsivystymas ir pan.", – vardijo Alexas Sozonoffas, "European Wholesale Group" vadovas ir prezidentas, "Hewlett-Packard Russia" patarėjų tarybos narys.

Davidas Larkworthy, "Western Union" viceprezidentas ir Operacinių sistemų departamento direktorius, tikino, kad ne finansinė parama buvo svarbiausias veiksnys, lėmęs sprendimą investuoti Lietuvoje. "Rūpestis ir parama, kalbu ne apie finansinę, kurią mes gavome. Mums labai didelį įspūdį paliko Lietuvos Vyriausybės dėmesys ir veiksmai", – kalbėjo jis.

Pašnekovas pripažino, kad į Lietuvą grynųjų pinigų perlaidų lyderę atviliojo darbuotojų kvalifikacija. "Spręsdami, kur investuoti, atsižvelgiame į kelis veiksnius, t. y. į saugumą šalyje, darbuotojų kvalifikaciją, nekilnojamojo turto prieinamumą, verslo aplinką. Vertiname visus šiuos dalykus, o finansinės sąlygos tik maža viso to dalis ir, be abejo, ne vienintelė, dėl ko mes čia esame", – šnekėjo D.Larkworthy.

"Tokia įmonė, kaip "Hewlett-Packard", ieško vietų, kur statyti spausdintuvų, jų kasečių ir panašias gamyklas. Šiuo aspektu Lietuva negali konkuruoti su Lenkija ar Vengrija. Lietuva tikrai nėra ideali vieta techninės įrangos gamybai plėtoti. Jūsų šalyje nėra pakankamai išplėtota infrastruktūra, trūksta reikiamą inžinerinę kvalifikaciją turinčių žmonių", – savo nuomonę išsakė Alexas Sozonoffas (nuotr.), bendrovės "European Wholesale Group" vadovas ir prezidentas, "Hewlett-Packard Russia" patarėjų tarybos narys.

Jo manymu, "Hewlett-Packard" dėmesį Lietuva patrauktų, jei čia sutiktų investuoti tokie milžinai kaip "Google", "Microsoft" ar "Oracle". "Hewlett-Packard" šiuo metu yra perinamoji fazė tarp grynai įrangos gamybos ir programinių sprendimų kūrimo. Neatmeskime, kad ateityje ji gali susidomėti investicijomis Lietuvoje", – sakė pašnekovas.

A.Sozonoffas Investicijų patarėjų komisijoje dalyvauja nuo pirmo jos susitikimo ir tikina matąs Lietuvos pažangą investicijų skatinimo srityje: "Mes, kaip patarėjų grupė, su ministerija elgiamės gana griežtai. Sakome: "Jūs turite parodyti, ką padarėte, ko pasiekėte, nes tik sėdėti susitikimuose nėra prasmės, mes visi turime ką veikti. Mes norime elgtis taip, tarsi būtume jūsų šalies valdybos nariai." Manau, kad idėja turėti tokią komisiją yra labai gera."

Valdžiai svečias turėjo tik vieną priekaištą: "Kartais susidaro įspūdis, kad ne visos ministerijos dirba kartu ir siekia bendrų tikslų." Taip pat Lietuva turėtų nenuleisti rankų siekdama sumažinti korupciją, kuri, anot svečio, vis dėlto nėra tokia didelė, kaip atrodo vietos gyventojams.

"Lietuva yra labai maža ir ieškodama investicijų konkuruoja su daugeliu šalių. Tačiau ji turėtų kur kas daugiau galimybių pritraukti investuotojus, jei save vertintų kaip tiltą į Rusiją. Lietuvoje investuoti saugiau nei Rusijoje. Jūsų žmonės turi reikiamą kvalifikaciją ir kalbos įgūdžių. Tačiau žmonės nenori būti tuo tiltu dėl istorinės patirties. Galbūt nauja karta sugebės peržengti šiuos barjerus ir tapti rimta Rusijos verslo ir prekybos partnere", – vylėsi Investicijų patarėjų komisijos narys.

Personalo atrankos bendrovė "Strategic Staffing Solutions" (SSS) Lietuvoje atrinko darbuotojus trims savo didiesiems klientams: "Barclays", "Western Union" ir CSC.

Cynthia J.Pasky (nuotr.), "Strategic Staffing Solutions" prezidentė ir vykdomoji direktorė, tikino, kad jos klientai liko sužavėti Lietuvos darbuotojų kvalifikacija, noru tobulėti, mokytis, iniciatyvumu. "Be to, specialistai yra plačios kvalifikacijos, jie gali atlikti ne tik vieną konkrečia funkciją, bet suvokia patį procesą, nesvarbu, ar tai būtų informacinių technologijų, medicinos ar finansų sritis, specialistai išmano savo sritį ir joje vykstančius procesus", – kalbėjo C.Pasky.

Anot jos, SSS klientai jau seniai nebeapsiriboja vienos krypties specialistų paieška. "Lietuva turi talentingų žmonių, galinčių dirbti tiek klientų aptarnavimo, tiek jų techninio aptarnavimo, tiek IT, tiek finansų srityse. Ir tai nėra viskas, ką gali pasiūlyti ši šalis. Manau, kad specialistų, kurių ieškosime Lietuvoje, sąrašas ir toliau plėsis", – bėrė C.Pasky. "Western Union" Lietuvoje ieškojo ne tik IT, bet ir finansų specialistų, "Barclays" taip pat išplėtė reikalingų specialistų sąrašą.

Paklausta, kurioje srityje Lietuvos mokymo įstaigos galėtų pasitempti rengdamos specialistus, pašnekovė paminėjo platesnį kalbų mokymą. Tai medicinos, inžinerijos, IT, finansų specialistams atvertų kelią į tarptautines įmones. "Tuomet galimybė likti čia ir dirbti skirtingoms bendrovėms skirtingose šalyse būtų didesnė", – įsitikinusi SSS vadovė.

Ji pastebėjo, kad Lietuvoje darbo kultūra ir etika yra panaši į Skandinavijos ar Jungtinės Karalystės šalių. "Kai yra daug panašumų, reikia mažiau laiko pradėti ir organizuoti veiklą. Žmonės čia domisi ekonomika, turi platesnį suvokimą apie savo sritį. Visai kitaip yra Indijoje, Vietname ar Kinijoje“, – kalbėjo C.Pasky.

"Šiandien ryte, kai tikrinau skaičius, jau buvo 192 darbuotojai. Mūsų planas šiuo metu yra šį skaičių padidinti iki 200. Mes esame patenkinti, kaip vystosi mūsų veikla čia. Manau, kad ateityje galėsime pasiūlyti daugiau darbo vietų", – per Investicijų patarėjų komisijos susitikimą sakė "Western Union" vyresnysis viceprezidentas ir veiklos strategijos vadovas bei antrinės įmonės Lietuvoje "Western Union Processing Lithuania" vadovas Davidas Larkworthy (nuotr.). Paslaugų centras Vilniuje oficialiai veiklą pradės kitų metų vasarį.

"Western Union" įsikurs "Beta" verslo centre Vilniuje, kuris yra šalia prekybos centro "Ozas" ir "Siemens" arenos. Vilniuje teikiamos aptarnavimo ir administravimo "Western Union" paslaugos, kurios papildė kitų "Western Union" centrų paslaugas.

"Mums paliko įspūdį specialistų išsilavinimo lygis ir kalbų žinios", – apie Lietuvoje rastus darbuotojus kalbėjo "Western Union" atstovas. Jis sakė neabejodamas rekomenduotų kitoms įmonėms investuoti Lietuvoje.

Ūkio ministro D.Kreivio teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 26 pradėti įvairaus dydžio investiciniai projektai, iki metų galo tikimasi pasiekti 30, o per kitus metus – 50. Vilniui tenka 10 iš jų, tarp žinomiausių – "Barclays", šiuo metu įdarbinęs apie 500 žmonių, "Western Union", "Cogent Comunications", po du – Alytuje, "Coca-Cola" ir "Graanul Invest", ir Klaipėdoje, "Heidelberg Cement" ir "Fortum", po vieną projektą vykdoma Kaune, Kėdainiuose ir Naujojoje Akmenėje.