„Šiuo metu ministerija įvairiais aspektais vertina galimybes įvesti lengvatinį PVM tarifą šviežiems vaisiams, uogoms ir daržovėms Lietuvoje. Manome, kad turėtų būti atsižvelgta ne tik į tokio sprendimo įtaką valstybės biudžetui, bet ir galimą teigiamą poveikį, pavyzdžiui, vaisių, uogų ir daržovių apyvartos padidėjimą, registruotų PVM mokėtojų skaičiaus šiame sektoriuje padidėjimą ir pan.“, – Eltai nurodė ŽŪM.

Ministerija teigia išanalizavusi Latvijos patirtį įvedant lengvatinį PVM tarifą.

„2017 metų pabaigoje Latvijos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl laikino sumažinto PVM tarifo įgyvendinimo šviežių vaisių ir daržovių sektoriuje. Šiuo sprendimu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką mažmeninėje vaisių, uogų ir daržovių rinkoje, didinant teisėtoje rinkoje veikiančių verslininkų konkurencingumą“, – informavo ministerija.

ŽŪM informavo, kad daugiau informacijos galės pateikti tada, kai bus surinkta visa vertinimui ir sprendimų priėmimui reikalinga informacija.

ELTA primena, kad žemės ūkio ministras Giedrius Surplys praėjusią savaitę Seime sakė, jog Lietuva kaip bandomąjį projektą galėtų pabandyti įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vietinėms daržovėms.

„Mano asmenine nuomone, mes galėtume kaip bandomąjį projektą pamėginti įvesti lengvatinį maisto PVM, tarkime, vietinėms daržovėms. Tai reikštų, kad tos daržovės taptų konkurencingesnės, mes užtikrintume, kad jos būtų tik lietuviškos. Galėtume pažiūrėti, kokį poveikį ekonomikai arba biudžeto surinkimui tai sudaro“, – sakė G. Surplys.

Tiesa, finansų ministras Vilius Šapoka Eltai sakė, kad lengvatos lietuviškoms daržovėms neturėtų ilgalaikio poveikio kainoms, o toks sprendimas tik padidintų pardavėjų pelnus.

Vyriausybė sausio pabaigoje nepritarė Seimo narių grupės įregistruotam siūlymui maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM.

Vyriausybės nutarimo pažymoje argumentuojama, kad, priėmus Seimo narių Gedimino Kirkilo, Petro Čimbaro, Andriaus Palionio ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomą įstatymo projektą, valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. eurų pajamų iš PVM.

„Tai lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą, apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą, būtų pažeidžiamos nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui“, – argumentavo Vyriausybė. Be to, kaip teigiama pažymoje, tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina.