- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus.
Ministrė tikina nematanti nieko bloga, kad dalis darbuotojų, pavyzdžiui, patyrusių perdegimą, nusprendžia ilgesnį laiką pabūti bedarbiais.
„Vidutiniškai žmogus užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prabūna apie tris mėnesius, didžioji dauguma susiranda darbą. (...) Mano požiūriu, tai yra labai normalus laikotarpis. Normalu, kad žmogus netekęs darbo tam tikrą laiką vaikščios į pokalbius ir ieškos. Galbūt kažkas norės persikvalifikuoti, pakelti kvalifikaciją, tai irgi užtrunka. Dėl to ir turime sistemą, kai nedidelė tavo buvusių pajamų dalis išmokama, kad kuriam laikui galėtum pasidaryti gyvenimiškus pokyčius“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Neįvertiname atvejų, kai turime žiauriai darbuotojų perdegimo atvejų. Kartais netgi tie 3–4 mėnesiai vidiniam persikrovimui nėra blogai, jei žmogus po to grįžta į darbo rinką“, – kalbėjo ministrė.
Buvęs ministras Vytautas Šilinskas siūlė svarstyti, kaip išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo nedarbo išmokomis. Pasak jo, dalis žmonių kasmet gauna šias išmokas išėję iš darbo ir oficialiai deklaravę, kad ieško naujo naujo, tačiau iš tiesų atostogauja ir netrukus ketina vėl grįžti į tą patį ar kitą darbą.
Tuo metu I. Rugienė pabrėžė, jog nereikėtų kurti naratyvo, kad kiekvienas darbuotojais tapęs bedarbiu staiga tampa pašalpiniu, piktnaudžiaujančiu sistema.
Ministrė pabrėžė, kad nedarbo išmoka yra ne pašalpa, o draudimo rūšis: „Kaip darbuotojai mokame mokesčius, kad susikurtume sau socialinę pagalvę, jei staiga ištiktų nelaimė, netektume darbo – turėtume tam tikrą laiką, tam tikras lėšas išgyventi ir susirasti kitą darbą.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje sausio 1-ąją buvo įregistruota 163,6 tūkst. bedarbių – 4 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...
-
Komercinių bankų prognozė
Vieni didžiausių šalyje komercinių bankų – „Swedbank“ ir SEB bankas – didina šių metų infliacijos prognozę – anot ekonomistų, vidutinė metinė infliacija sieks atitinkamai 3 ir 3,3 proc. ...