- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek daugiau nei pusė lietuvių (51 proc.) už kasdienius pirkinius ir paslaugas dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais, atskleidė atlikta gyventojų apklausa. Grynųjų pinigų svarba pastebimai mažėja perkant didesnius pirkinius – tokiais atvejais grynuosius pasitelkia 26 proc. respondentų, o mokėjimus kortele parduotuvėje arba el. prekybos vietoje renkasi daugiau nei 60 proc. lietuvių.
„Nors lietuviai mėgsta grynuosius ir įvardija juos kaip vieną priimtiniausių atsiskaitymo būdų, realybėje banknotai pamažu nusileidžia mokėjimo kortelėms. Prekybininkams sudarant vis daugiau galimybių gyventojams mokėti nenaudojant grynųjų, ši tendencija ateityje tik stiprės. Be to, nereikia pamiršti populiarėjančios elektroninės prekybos, kurioje dažniausi atsiskaitymo būdai, kaip taisyklė, yra kortelės ir mokėjimai banko pervedimu“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Bekontakčiu būdu moka kas antras
Beveik trejus metus Lietuvoje veikiantys atsiskaitymai bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis vartotojams tampa vis labiau įprasti – šiuo metu kas antras lietuvis naudojasi šiuo atsiskaitymo būdu.
„Bekontakčius atsiskaitymus dažniausiai renkasi 25-34 m. amžiaus respondentai (59 proc.), o jais aktyviai naudojasi ir jaunuoliai, ir vidutinio amžiaus gyventojai. Tiesa, vyresni nei 65 m. amžiaus respondentai bekontakčius atsiskaitymus renkasi nepalyginamai rečiau – per pastaruosius metus tokiu būdu yra atsiskaitę 26 proc. jų“, – pastebi vadovė.
Gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad modernios atsiskaitymo formos, kaip mobilieji atsiskaitymai ar „PayPal“, dažniausiai yra naudojamos 18-34 m. amžiaus grupės respondentų. Kiti skaitmeniniai atsiskaitymo būdai (e-pinigai, mobilioji piniginė, NFC sprendimai ir kriptovaliutos) yra taip pat labiau priimtini jaunesnės amžiaus grupės respondentams.
Kas dešimtas gauna atlyginimą grynaisiais
Pasak J. Cvilikienės, svarbu pastebėti, kad gyventojų naudojimosi mokėjimo kortelėmis ar alternatyviais atsiskaitymo metodais pasirinkimai dažnai priklauso nuo pardavėjo teikiamų galimybių.
„Du trečdaliai respondentų (67 proc.) pažymi, kad grynuosius pinigus jie naudoja tuomet, kai pardavėjas nesuteikia galimybės atsiskaityti kortele. Tai reiškia, kad net ir norėdami išvengti grynųjų naudojimo, gyventojai neretai tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tiesa, dažnas atvejis, kad prekybininkui neturint galimybės pasiūlyti atsiskaityti kortele, „nuskriausti“ lieka ir pardavėjas, ir pirkėjas – prekybininkas negali parduoti prekės, nes pirkėjas tiesiog su savimi neturi grynųjų pinigų“, − sako vadovė.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad kas dešimtas respondentas vis dar gauna atlyginimą grynaisiais. Dažniau tokiu būdu atlyginimas išmokamas asmenims, gaunantiems žemesnes pajamas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“. Tyrimo metu apklausti 1050 respondentai nuo 18 iki 74 metų
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...