- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje toliau blogėja, o tai lėmė buvo itin didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios palūkanų normos.
„Būsto įperkamumas yra nukritęs į tikrai mažą lygmenį ir yra maždaug 2010 metų lygio“, – ketvirtadienį indekso pristatyme sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Bankas prognozuoja, kad 2024 metais būsto kainos nedidės, o atlyginimai augs apie 8 procentais.
„Jeigu būsto kainos nedidėja, (…) tai mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas jau grįžta į tą, sakykim, teigiamą teritoriją ir tampa įperkamas. (...) Prognozėms pasitvirtinus, kitų metų pabaigoje (vidutinė šeima Vilniuje – BNS) jau galėtų įsigyti 59 kv. metrų būstą“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Vis tik net ir prie tokių teigiamų tendencijų įperkamumas vis dar išliks dešimtmečio žemumose, todėl sandorių skaičius turėtų išlikti šių metų lygyje“, – pridūrė jis.
Anot V. Šimkaus, pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikę indeksą, buvo didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos.
„Per pandemiją buvo išaugęs didesnio būsto poreikis, o būsto įperkamumas buvo aukštumose, todėl gyventojai rinkosi didesnius butus. Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai“, – teigė V. Šimkus.
Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai.
Vilniuje šiuo metu indeksas siekia 86 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 14 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą.
V. Šimkus sako, jog vilniečiai dabar gali įsigyti vidutiniškai 47 kv. metrų ploto būstą – 19 kv. metrų mažiau nei prieš metus.
Kaune ir Klaipėdoje indeksas krito daugiau nei Vilniuje, tačiau dėl santykinai neaukštų kainų išlieka aukštas – atitinkamai 129 ir 135 punktus. Čia gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. metrų ploto butą,
Ekonomisto teigimu, nepaisant, jog Vilniuje būsto įperkamumas mažiausias – vilniečiai perka didžiausius butus.
„Įdomu tai, kad vilniečiai, nors būsto įperkamumas yra mažiausias, perka didžiausius butus. Tai, ko gero, yra ir miestų demografinės struktūros tendencijos – Vilniuje ilgiau žmonės gyvena butuose, mažiau kraustosi į užmiestį. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje populiaresni individualūs namai, kurie į šitą statistiką nepatenka“, – aiškino V. Šimkus.
Vis dėlto, anot jo, tendencijos nuteikia pozityviai – planuojama mažinti palūkanų normą, toliau auga atlyginimai.
„Gera žinia, kad atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir toliau auga labai sparčiai“, – sakė jis.
N. Mačiulis teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos šalyje kilo sparčiau nei statybų sąnaudos.
„Statybų sąnaudos, be jokios abejonės, visur padidėjo per pastaruosius kelerius metus. Tai yra ir pabrangusios žaliavos, ir ištekliai, ir sparčiau augę atlyginimai, bet (...) Lietuvoje statybų sąnaudos yra padidėjusios maždaug 25 proc. nuo dešimtmečio pradžios, vertinant ir atlyginimus, ir žaliavas, ir statybines medžiagas, bet kainos pakilo 55 proc., maždaug 20 procentinių punktų kainų augimas pralenkė visų sąnaudų augimą“, – aiškino ekonomistas.
„Tai kaip ir sudaro prielaidas bent jau ilgesnį laiką nusistovėsiančioms kainoms, tai yra nėra kol kas prielaidos didėti kainai net ir sparčiai kylant atlyginimams“, – pridūrė N. Mačiulis.
Būsto nuomos grąžos rodiklis – žemiausias nuo 2011 metų
„Swedbank” skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis šių metų pabaigoje dar sumažėjo ir išlieka žemiausias nuo 2011 metų. Šis rodiklis parodo, kokią dalį būsto kainos sudaro jo metinės nuomos pajamos. Vidutinė nuomos grąža Vilniuje siekia 5 proc., Senamiestyje – 4,2 proc., Kaune – 5,6 proc. Visi šie rodikliai yra maždaug procentiniu punktu mažesni nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu paskolos įmokos ir būsto nuomos kainos santykis yra rekordiškai aukštas – nuomos alternatyva pastaraisiais metais tampa vis patrauklesnė.
„Beveik nesiskiria išlaidos žmogaus, jeigu jis būstą perka arba jį nuomojasi. (...) Būsto kainos augo gerokai sparčiau negu nuoma bei reikšmingai kilusios palūkanos, kurios neturėjo įtakos besinuomojantiems būstą“, – sakė N. Mačiulis.
„Derybinė galia išlieka pirkėjų rankose, daugelis renkasi nuomą ir laukia palankesnių rinkos sąlygų“, – pridūrė jis.
Daugelis renkasi nuomą ir laukia palankesnių rinkos sąlygų.
Ekonomisto teigimu, dėl šios tendencijos taip pat ryšiai sumažės žmonių, kurie perka būstą su paskola su tikslu jį išnuomoti.
„Investicinis būstas, investicinis pirkinys nėra šiuo metu patrauklus. Labai tikėtina, kad iš šiuo metu, ir ateinančiais metais investicinio būsto pirkėjų, kurie labai ženkliai dominavo pastaruosius kelerius metus bus mažiau“, – sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat pridūrė, kad „net ir aukštos palūkanų normos, nusilpusi gyventojų perkamoji galia dėl praėjusių metų infliacijos kol kas neprislopino noro įsigyti būstą (gyvenimui – BNS). Įvyko kitas pokytis, galimybės yra mažesnės, ne atsisako dažniausiai gyventojai naujo būsto įsigijimo, bet renkasi mažesnį būstą. 10 kv. metrų yra sumažėjęs vidutinis perkamas būstas“.
N. Mačiulio teigimu, kai kuriose euro zonos šalyse jau matoma defliacija, o daugelis ekonomikų nebeauga arba patiria nuosmukį.
„Prie tokių aplinkybių netvarus kainų augimas mažai tikėtinas, priešingai, didėja nemokumo ir nedarbo augimo rizika“, – sakė jis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazinių palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 metų balandį, o per visus metus jos sumažės 1,5 procentinio punkto.
„Infliacija euro zonoje mažėja sparčiau nei tikėjosi ECB ir, tikėtina, per artimiausius mėnesius nukris iki 2 proc. kartelės. Tai leis ECB pripažinti pergalę prieš infliaciją ir pradėti mažinti palūkanų normas“, – sakė N. Mačiulis.
Vilniuje prasčiausias indeksas Baltijos šalyse
V. Šimkaus teigimu, pagal būsto įperkamumą Lietuvoje yra prasčiausia situacija Baltijos šalyse. Vis dėlto, indekso kritimo tendencija šalyse panaši.
„Jeigu žiūrėti į Baltijos šalis, matome, kad tendencijos kritimo yra panašios. (...) Deja, Vilniuje jis yra pats prasčiausias iš Baltijos šalių“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, geriausiai būstas įperkamas Rygoje, tačiau ten lengvai įperkami tik senos statybos būstai – naujos statybos arba renovuotų butų įperkamumas panašus, kaip Vilniuje ir Taline.
„Ryga iš pirmos pažiūros vis dar yra labai įperkama, panašus būsto įperkamumas, kaip Kaune. Tačiau Rygos būsto rinka yra labai stipriai dominuojama senos statybos sovietinių butų, kurie yra palyginti prastesnės kokybės ir yra gana pigūs. Jeigu žiūrėti į pirminę naujų ir renovuotų butų statistiką Rygoje, tai situacija praktiškai identiška, kaip Vilniuje ar Taline“, – aiškino V. Šimkus.
„Swedbank“ skaičiavimais, Rygoje būsto įperkamumas siekia 144,5 balo, o naujo arba renovuoto – 94,8 balo. Taline būsto įperkamumas įvertintas 90,2 balo.
„Žiūrint į atskirus segmentus, tai Taline bent jau senos statybos butai daugiau grįžo į virš 100 ribos“, – pridūrė V. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje10
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku1
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino9
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė1
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone4
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...