- Tomas Kavaliauskas, Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilta žiema ir augę atlyginimai lėmė, kad nemažai daliai gyventojų nepavyko pasinaudoti dar spalį valdžios nuleista kartele ir gauti kompensacijas už šildymą. Nors deklaruota, kad į paramą galės pretenduoti net ir dirbantieji, aiškėja, kad kompensacijas už šildymą gauna tik mažiausias pajamas gaunantys – pensininkai. Dabar valdžia sako, kad pertvarkos tikslas ir buvęs – pasirūpinti labiausiai skurstančiais.
Pernai rudenį užvirus diskusijoms dėl didinamo PVM šildymui, valdžia nutarė sumažinti reikalavimus tiems, kurie kreiptųsi kompensacijos už šildymą. Tada deklaruota, kad jos galės prašyti net ir tie, kurie iki tol negavo ar net dirbantys, kurių pajamos kiek mažesnės už vidutines. Baimintasi, kad norintys gauti kompensacijas užplūs savivaldybes, o šios ėmėsi ieškoti papildomų pajėgų antplūdžiui atremti. Tačiau įvyko priešingai – eilių nebuvo, savivaldybėse prašytojų tai vienur, tai kitur padaugėjo nežymiai ar net sumažėjo.
„Prašymų pateikta 11,4 proc. mažiau 2017 m. nei 2016 m., gavėjų skaičius taip pat yra apie 17 proc. mažesnis, o išlaidos mažesnės apie 16,7 proc.“, – sako Vilniaus savivaldybės laikinoji socialinių išmokų skyriaus vedėja Dalia Filipavičiūtė.
Tuo metu Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų sk. poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad prašymų sulaukė tikrai daugiau, bet jų skaičius nuo bendrų prašymų sudarė apie 5 proc.
Kompensacijų ratas nesiplėtė ir dėl to, kad pernai buvo gerokai šiltesni orai, todėl sąskaitos nebuvo tokios didelės, kad priklausytų valstybės parama, o ir, pasak valdininkų, žmonės pernai turtėjo.
„Šildymas atskirose savivaldybėse buvo įjungtas beveik spalio pabaigoje ir dėl to žmonės neišleido šildymui daugiau kaip 10 proc. skirtumo tarp savo pajamų ir valstybės remiamų pajamų“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos sk. vedėja Svetlana Kulpina.
Pasak savivaldybių, kompensacijų už šildymą gavėjų ratas stabilus – tai mažiausias pajamas gaunantys gyventojai – pensininkai, nedidelius atlyginimus gaunantys vieniši asmenys, bedarbiai ar šeimos. Beje, nuo šių metų buvo padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, jei tai šeima, nebeskaičiuojamos kai kurios pajamos, pavyzdžiui, vaiko pinigai, kurie galėtų lemti, ar žmogus gaus kompensaciją.
Ministerijos atstovė tikina, kad pernai politikams nusprendus pakeisti šildymo kompensacijų skyrimo tvarką ir nebuvo tikimasi prašančiųjų gausos, esą sistema buvo kuriama tokia, kad parama pasiektų tik tuos, kuriems iš tiesų jos reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...